Friday , November 24 2017
Pagrindinis / Gyvenimas / RYTAS JURGELIS PRISTATO TAPYBOS PARODĄ „BALTA UPĖ“

RYTAS JURGELIS PRISTATO TAPYBOS PARODĄ „BALTA UPĖ“

2017 metų kovo 7 dieną, antradienį, 16.00 valandą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje (adresas K. Donelaičio g. 16, Kaunas) Kviečiame susipažinti su tapytoju Rytu Jurgeliu, kuris asmeniškai prašneks apie savo kūrybą personalinėje parodoje „Balta upė“.

Susitikime dalyvaus ir parodos kuratorė menotyrininkė Vilma Kilinskienė. Pokalbį moderuos tapytoja Eglė Velaniškytė.

Plačiau apie parodą:

TAPYBOS PARODĄ „BALTA UPĖ“
TAPYBOS PARODĄ „BALTA UPĖ“

Kūryba R. Jurgeliui yra tarsi meditacija: absoliutus nušvitimas neįvyksta iš karto, pirmiausia atsiranda mažas spindulėlis, kuris palaipsniui plečiasi, suteikdamas vis daugiau laisvės, erdvės ir šviesos. Prie tapybos kūrinių ciklo „Balta upė“ kūrėjas teigia ėjęs daugiau nei 20 metų, kol tiek jo pasąmonėje, tiek kūryboje šis menkas spindulys išsiplėtė iki galingo šviesos ir išsilaisvinimo proveržio, akivaizdžiai regimo jo paveikslų plokštumose.

Išaugindamas savo tapybą iš tarsi griežtų geometrinių formų (kvadrato), konstruodamas ją lyg struktūrinę dėlionę, R. Jurgelis nėra tik sausas struktūralistas. Jis ir fatalistas, tapybos procese leidžiantis savo kūriniui skleistis savarankiškai, tikėdamas neišvengiama jo lemtimi – vieną dieną nušvisti ir nušviesti viską aplink save. „Baltos upės“ ciklą sunku apibūdinti taikliau nei legendiniu austrų kompozitoriaus A. Vėberno pamąstymu, pabrėžiančiu kūrybos proceso neaprėpiamumą, savaimingumą, nepriklausomybę nuo kūrėjo: Mano kūryba niekad nevyksta taip, kaip aš norėčiau, tiktai taip, kaip man nulemta – kaip aš privalau.

Ramus, meditatyvus potėpis drobės paviršiuje išryškina simbolinę kūrinių plotmę: vaizdą konstruojantys kvadratėliai – vienas seniausių ir stipriausių simbolių, kurio geometrinis kodas ir reliatyvus paprastumas užtikrina jų suvokimą, sąveiką su stebėtoju, simbolinę protėvių pasaulėvokos raišką. Neatsitiktinai ir pati upė yra svarbus mitologinis simbolis, šventosios topografijos objektas, ženklinantis praeities ir dabarties jungtį. Juk kiekviena upė atsirado iš pirmapradžio vandenyno ir yra ta amžinoji sąsaja su pradžių pradžia. Upės vandenys siejami su ap(si)valymu, tyrumu, skaidrumu. Šis mitopoetinis kontekstas atveria archetipinius sąmonės sluoksnius. R. Jurgelis savo drobėse iš kvadratėlių audžia ištisą Pasaulio audinį, amžinai kintančiose jo formose atskleisdamas nekintančią esmę – nuskaidrinantį baltos upės tekėjimą, nuolatinį kismą, kuriame glūdi amžino pasikartojimo slėpinys.

Paroda veiks: nuo 2017 02 23 iki 2017 04 02

Papildomą informaciją teikia menotyrininkė Vilma Kilinskienė tel. +370 627 07 914

Maloniai kviečiame apsilankyti.

Taip pat skaitykite

Organizatorių nuotr.

„Mums rūpi Žemės likimas“

2017 metų kovo 20 dieną Kauno širdyje, Laisvės alėjoje dalyvavo net 12 Kauno miesto ugdymo ...