2015 metų kovo 20 dieną Kaune, legendiniame kino teatre „Romuva“ atėjusiems žiūrovams bus pristatytas naujausias Švedijos režisieriaus Jono Ohmano dokumentinis filmas „Žalieji muškietininkai“. Vėliau, kovo 22 ir 29 dienomis filmo premjera kelsis į Vilnių. Ten „Žalieji muškietininkai“ bus pristatyti ir Kino pavasario žiūrovams specialiai parengtoje programoje.
Dokumentinio filmo „Žalieji muškietininkai“ centre – Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu Kauno mieste įsikūręs ekologinis klubas „Atgaja“ bei jo iniciatorius ir lyderis Saulius Gricius. Radikaliais ir tuo pačiu kūrybiškais protestais prieš totalitarinę sistemą „Atgaja“ stipriai prisidėjo prie augančio Nepriklausomybės atgavimo judėjimo. Taip pat, šio ekologinio klubo lyderis S. Gricius paliko neišdildomą pėdsaką moderniosios Lietuvos istorijoje.
Vos 27 metų į amžinybę iškeliavusio Sauliaus Griciaus bendražygiai, buvę bei esami „Atgajos“ klubo nariai, kurie iki pačios sielos gelmių degė žalesnės ir teisingesnės nepriklausomos Lietuvos idėjomis, pasidalins savo prisiminimais apie judėjimo 
lyderį S. Gricių, rengtas protesto akcijas, Ekologinį ir Taikos žygius. Prisimindami praeitį jie plauks upėmis pro tas vietas, kuriose įvyko patys svarbiausi „Atgajos“ įvykiai.
„Tekantis vanduo, kuris supa artimai Saulių Gricių pažinojusius legendinio ekologinio judėjimo dalyvius, tapo pagrindiniu filmo motyvu, simbolizuojančiu gyvenimo ir laiko tėkmę“, – kalbėjo filmo režisierius Jonas Ohmanas.
J. Ohmanas sakė, kad filmu jis siekia parodyti kiek primirštą, šiuolaikiniam jaunimui mažai žinomą modernios Lietuvos istorijos tarpsnį. Šalia tų laikų liudininkų prisiminimų, susirinkę žiūrovai pamatys ir daugybę niekam nematytų unikalių dokumentinių kadrų iš ryškiausių „Atgajos“ ekologinių, pacifistinių ir kitų protesto akcijų.
Pasak dabartinio ekologinio klubo „Atgaja“ pirmininko, artimo Sauliaus Griciaus draugo bei bendražygio Sauliaus Pikšrio, kuris šiandien žaliąsias idėjas realizuoja Lietuvos žaliųjų partijos gretose, didelius būrius jaunimo suburdavusios tuometinės žaliųjų akcijos nemenkai supurtė visą sovietinę santvarką ir dar labiau kurstė į Nepriklausomybę žengiančios Lietuvos dvasią.
„Saulius Gricius suprato, kokią reikšmę tuometinei valdžiai gali padaryti masinė protesto forma, todėl uždegė savo draugus dalyvauti Ekologiniame protesto žygyje. Jo metu, nešdami trispalvę į pačius atokiausius Lietuvos kampelius, skelbėme, kad sovietinė administracija vykdo tikrą ekologinį genocidą: kad pramonė ir žemės ūkis daro nepataisomą žalą aplinkai, kad sovietinės karinės bazės vykdo neleistinus ir pasibaisėtinus nusikaltimus Lietuvos gamtai. 1989-jų vasarą S. Gricius, padedamas atgajiečių, spėjo surengti ir kitą, dar įspūdingesnę akciją – Taikos žygį nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Jo dalyviai savo drąsa apstulbino net visko mačiusius rusų karius. Aktyvistai, patekę pro kiaurą tvorą į karinį aerodromą Kėdainiuose, susėdo visiškoje tyloje laikydami plakatus su užrašu „Red army, go home“ („Raudonoji armija, namo”). „Atgajai“ buvo labai svarbu ne tik atkreipti dėmesį į aplinkosaugines problemas, bet ir propaguoti antikarines idėjas, demonstruoti, kad veiksmingiausia priemonė prieš jaučiamą prievartą yra neprievartinis pasipriešinimas“, – kalbėjo Saulius Vytas Pikšrys.
Būtent tokiomis radikaliomis protesto akcijomis, valstybinių institucijų „spaudimu“ ir diplomatinėmis derybomis ir buvo pasiekti didžiausi aplinkosauginiai „Atgajos“ laimėjimai.
Šiandien šio išskirtinio ekologinio judėjimo istorija atgyja praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų po pagrindinio „Atgajos“ vedlio, akcijų sumanytojo Sauliaus Griciaus mirties.
Dokumentinio filmo „Žalieji muškietininkai“ anonsas:
