Kokie yra svarbiausi kraujo tyrimo rodikliai?

Kraujo tyrimų rezultatai gydytojams suteikia daug naudingos informacijos apie paciento sveikatą. Jie padeda nustatyti tam tikras sveikatos būkles ir ligas, įvertinti organų funkcijas, taip pat gydymo efektyvumą. Dažniausias yra klinikinis kraujo tyrimas. Jj rekomenduojama atlikti profilaktiškai kasmet, net ir neturint jokių sveikatos problemų. Plačiau aptarsime, kokie yra pagrindiniai šio kraujo tyrimo rodikliai.

Eritrocitai (RBC arba ERY)

Eritrocitai kitaip dar vadinami raudonaisiais kraujo kūneliais. Pagrindinė jų funkcija – deguonies pernešimas iš plaučių į viso organizmo ląsteles. Eritrocitai perneša ir anglies dvideginį iš ląstelių į plaučius. Raudonųjų kraujo kūnelių skaičius gali padidėti sergant lėtinėmis širdies ir plaučių ligomis, taip pat organizmui bandant prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Dėl šios priežasties žmonių, kurie gyvena aukštai kalnuose arba rūko, kraujyje paprastai būna daugiau eritrocitų.

Sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis gali perspėti apie anemiją (mažakraujystę). Dažniausiai ši liga išsivysto susilpnėjus kraujo ląsteles gaminančių organų veiklai arba suintensyvėjus eritrocitų irimui. Tai gali nutikti dėl ligos arba organizmui nusilpus. Eritrocitų norma vyrams yra  4,5‒5,9 x 1012/l , o moterims – 4,1‒5,1 x 1012/l.

Kraujo tyrimo metu vertinamas ne tik eritrocitų kiekis, bet ir jų nusėdimo greitis (ENG). Šio rodiklio padidėjimas gali perspėti apie uždegimą, infekciją arba naviką, o sumažėjimas – kraujotakos nepakankamumą. Eritrocitų nusėdimo greičio norma vyrams yra 1‒20 mm/val., moterims – 2‒30 mm/val.

Leukocitai (WBC arba LEU)

Leukocitai, arba kitaip baltieji kraujo kūneliai, skirstomi į neutrofilus, limfocitus, monocitus, eozinofilus ir bazofilus. Visi jie gali atskleisti skirtingas organizmo būkles. Padidėjęs neutrofilų kiekis dažniausiai parodo bakterinį uždegimą, limfocitų – virusinį uždegimą arba tuberkuliozę, monocitų – taip pat virusinį uždegimą arba organizmo atsaką į ligą (sveikstant), eozinofilų – alerginę reakciją. Bazofilų kiekio pokytis dažniausiai perspėja apie retesnę ligą.

Jeigu leukocitų kiekis nuolat padidėjęs, tai gali reikšti ūmią ar lėtinę infekciją, o iei sumažėjęs – mažą arterinį spaudimą, ilgalaikį nuovargį, nepilnavertę mitybą arba infekcijas. Sumažėjus baltųjų kraujo kūnelių kiekiui, susilpnėja organizmo imuninė apsauga, todėl jis tampa labiau pažeidžiamas. Leukocitų norma suaugusio žmogaus kraujyje yra 4,3–8,0 x 109/l.

Trombocitai (PLT arba TRO)

Trombocitai, kitaip vadinami kraujo plokštelėmis, yra svarbūs tuo, kad dalyvauja kraujo krešėjime. Esant per dideliam jų skaičiui, padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Taip gali nutikti po operacijų, nukraujavus, persirgus infekcinėmis ligomis ir uždegimais.

Per mažas trombocitų skaičius taip pat labai pavojingas. Esant jų trūkumui, suprastėja kraujo krešėjimas, todėl susižeidus ar patyrus traumą, stipriai kraujuojama ir netgi galima mirti. Trombocitų skaičiaus sumažėjimą gali lemti kaulų čiulpų veiklą slopinančios ligos, autoimuniniai sindromai, gausus alkoholio vartojimas, taip pat nėštumas. Šių kraujo ląstelių normą yra 140‒450 x 109/l.

Hemoglobinas

Hemoglobinas ‒ eritrocituose esantis baltymas, kuris prisijungia deguonies molekules. Sumažėjęs jo kiekis gali perspėti apie besivystančią anemiją, vidinį kraujavimą arba vidaus organų pažeidimą. Tai gali nutikti dėl nevisavertės mitybos, geležies trūkumo ar sutrikusio jos įsisavinimo, dažno arba gausaus kraujavimo. Šio baltymo kiekis gali padidėti sergant kraujo ligomis ir širdies nepakankamumu, taip pat organizmui bandant prisitaikyti prie sumažėjusio deguonies kiekio. Hemoglobino norma vyrams yra 135‒160 g/l, o moterims 120‒150 g/l.

Net jei ir nejaučiate jokių nemalonių simptomų, nepamirškite reguliariai atlikti kraujo tyrimų. Jų rezultatai padės sekti savo sveikatos būklę. Domina kraujo tyrimai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ar kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose? Tuomet apsilankykite https://anteja.lt/tyrimai/kraujo-tyrimai ir užsiregistruokite jiems.