Šių metų gegužės 8 dieną (penktadienį), 17.00 valandą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (adresas Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) įvyks parodos „Romeo gali būti druskos kruopelė, o Džuljeta – žemėlapis“ atidarymas. Parodoje pristatomi Dogu Bankovo darbai pagal Federico García Lorcos kūrinį „Publika“ („El Público“).
Į Dogu Bankovo kūrinius pagal F. G. Lorcos dramą nereikėtų žiūrėti kaip į tradicines iliustracijas. Daugeliu atvejų Bankovo darbai yra paremti Lorcos simbolių interpretacijomis, ir, pridėdamas dalelę savęs, jis keičia ir perkuria originalą. Kadangi asmenys paveiksluose visą laiką mainosi, jie tarsi atkartoja Lorcos sukurto personažo žodžius: „Ateikite pas mus, jūs turite vietos šioje dramoje. Kiekvienas turite.“
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad Federico García Lorcos kūrinys „Publika“ yra siurrealistinis. Tie, kurie žino, kad 1920 metais Lorcos geriausi draugai buvo Salvadoras Dali ir siurrealistinių filmų kūrėjas Luisas Bunuelis, greičiausiai taip ir manytų, bet pats Lorca niekada šio kūrinio nevadino siurrealistiniu. Jei siurrealizmo apibrėžimas apima daugiau ar mažiau nesusijusių idėjų ir elementų sudėjimą kartu vardan kompozicijos, o ne dėl tikrosios jų reikšmės, skaitytojas atras, kad kūrinys „Publika“ iš tikrųjų yra visiškai kitoks. Tai yra kruopščiai suplanuota drama, prisotinta graikų ir romėnų mitologijos, Andalūzijos (su maurų tradicijomis) bei krikščionybės simbolių.
„Publika“ yra retai statoma teatre, nes reikalauja labai daug aktorių, daugelis personažų nuolat keičia savo vaidmenis. Į pjesės siužetą meistriškai įpinti teatro istorijos momentai, gebėję sukrėsti publiką visais laikais: antikinė Elena, Viduramžių misterijoms būdinga nukryžiavimo scena, Romeo ir Džiuljetos istorija. Tik čia Džiuljeta yra du asmenys: „Romeo yra trisdešimtmetis vyras, o Džiuljeta penkiolikmetis berniūkštis, kurie nužudė tikrąją Džiuljetą”…
Dėkojame Gintarui Varnui, Antanui Obcarskui (jaun.) ir teatrui „Utopija“.
Paroda galimą pamatyti nuo 2015.05.08 iki 2015.06.07.