Maironio lietuvių literatūros muziejus (Rotušės a. 13, Kaunas) 2015 metų gruodžio 18 dieną, penktadienį, 17.00 valandą kviečia į tradicinį, dvidešimt trečiąjį Moterų literatūros ir muzikos vakarą „…kad pakiltų apmirusi siela…“.
Dalyvaus rašytojos Daiva Čepauskaitė, Erika Drungytė, Zita Gaižauskaitė, Rima Juškūnė, Irna Labokė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, Raimonda Mikuckytė, Lina Navickaitė-Greičiuvienė, Eglė Perednytė, Aldona Elena Puišytė, Nijolė Raižytė, Aldona Ruseckaitė, Zenė Sadauskaitė, Enrika Striogaitė, Egidija Šeputytė, Violeta Šoblinskaitė-Aleksa, Dovilė Zelčiūtė, smuikininkė Kristina Katavičiūtė, pianistė Dalia Jatautaitė.
Renginį ves Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidmantas Kiaušas-Elmiškis.
Bus galima aplankyti parodą „…kad pakiltų apmirusi siela…“, kurią parengė Šiuolaikinės literatūros skyriaus muziejininkas Edmundas Kazlauskas.
Renginį globoja Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir poetas Gintautas Dabrišius.
***
Pirmasis moterų literatūros vakaras įvyko 1930 metų gruodžio 7 dieną Ateitininkų rūmų salėje Laisvės alėjoje. Jį rengė studentės ateitininkės. Renginys sukėlė gyvą atgarsį. Jame savo naujausią kūrybą skaitė dar jaunutė, tik antrąjį eilėraščių rinkinį „Pėdos smėly“ (1931 m.) rengianti Salomėja Nėris, mergaitišku ilgesiu trykštančius, džiaugsmingus eilėraščius rašanti Gražina Tulauskaitė, dar jaunos kūrėjos Nelė Mazalaitė, Petronėlė Orintaitė, Bronė Buivydaitė ir jau gyvenimo bei kūrybos patirties turinčios Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir kitos. Žurnalas „Židinys“, kurį tuo metu redagavo Vincas Mykolaitis-Putinas, rašė: „Ateitininkės literatės suruošė tokį dalyką, kokio Kaunas nebuvo matęs!“ Ateitininkų rūmų salė to meto moterų kūrybos gerbėjus ir šiaip smalsuolius vos besutalpino. Tą vakarą moterų kūrybos klausėsi žinomi rašytojai Juozas Tumas-Vaižgantas, Vincas Krėvė, Mykolas Vaitkus, Juozapas A.Herbačiauskas… „Programą atlikus, visoms vakaro dalyvėms literatėms buvo suruošta kukli arbatėlė, į kurią pakviesti ir gerbiamieji mūsų rašytojai. Arbatėlės metu jaunosios poetės turėjo progos artimiau susibičiuliauti su senaisiais rašytojais“, – 1930-ųjų gruodžio numeryje rašė „Naujoji Vaidilutė“.
Prieškario Lietuvoje ėjęs moterų inteligenčių mėnesinis žurnalas „Naujoji Vaidilutė“ surengė dar du moterų kūrybos vakarus – 1935 ir 1938 metais. Abu vyko gruodžio 8-ąją.
Prozininkė Karolė Pažėraitė, prieškariu pagarsėjusios apysakos jaunimui „Nusidėjėlė“ autorė, poetui Stasiui Santvarui yra rašiusi apie moterų literatūros vakarą, kuris vyko 1948 m. balandžio 8-ąją. Neaišku, kur jis vyko. Gal Brazilijoje, kur tuo metu gyveno K. Pažėraitė, vėliau persikėlusi gyventi į Putnamą (JAV).
1995–2014 m. Maironio namuose įvyko devyniolika moterų literatūros ir muzikos kūrybos vakarų.
