Šių metų rugsėjo 19 dieną, šeštadienį, 16.00 valandą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (adresas Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) kviečiame visus į 10-osios Kauno bienalės parodų atidarymą. Renginio metu bus pristatytos parodos: Silvia Giambrone personalinė paroda „Siaubinga karo meilė“, Audriaus Janušonio personalinė paroda „Kauno poetams“, „Lewben Art Foundation“ paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ bei paroda „Garsų raštai“.
Silvia Giambrone parodoje „Siaubinga karo meilė“ kalba apie nematomus šeiminius smurto aspektus. Smurtas kare tampa teisėtas, bet jis egzistuoja ir kasdieniame gyvenime, šeimose už uždarų durų. Čia jis dažnai būna neįvertintas.
Audriaus Janušonio paroda „Kauno poetams“ neturi vienos aiškios, nušlifuotos koncepcijos. Ekspozicijoje – keraminės „statulos“ ir objektai, šiek tiek metalinių ir medinių konstrukcijų, baldų, truputis garso ir piešinių.
„Lewben Art Foundation“ paroda „Tinkliniai susidūrimai išsijungus“ pasakoja apie vienos kartos menininkus, kurie tiria naują atvaizdo estetiką, žaidžia medžiagomis, išvaizda ir figūromis. Internetas ir skaitmeninės technologijos padarė įtaką ne tik tam, kaip matome figūras mes, bet ir tam, kaip jas mato menininkai – vertinant ir klasikines meno formas, kaip antai tapybą bei skulptūrą, ir meną, kuriamą taikant pažangiausias technologijas. Parodos menininkai: Ian Cheng, Gabriele De Santis, Nick Darmstaedter, Mohamed Namou, Deimantas Narkevičius, Simon Denny. Kuratorė – Francesca Ferrarini.
Paroda „Garsų raštai“ yra kuruojama Goldsminths koledžo (Londono universitetas) profesorės Janis Jefferies ir koordinuojama bienalės partnerio – Crafts Council UK – kuratorės Karen Gaskill. Britų menininkų grupė šiame jungtiniame projekte eksponuoja kūrinius parodoje, skaito pranešimus seminare bei gyvai groja (2015 metų rugsėjo 21 dieną), taip pat veda kūrybines dirbtuves (2015 metų rugsėjo 22 dieną).
James Bulley serija „Tactus“ – tai akliesiems ir silpnaregiams tiesiogiai kalbančių meno kūrinių apžvalga. Tekstilinės partitūros – tai liečiami garsą skleidžiantys paviršiai, atiduodantys pagarbą Louiso Braille’io muzikos notacijos sistemai ir Corneliuso Cardew grafinėms partitūroms. „Tactus“ jungia klausos ir lytėjimo jusles ir kviečia peržiūrėti meno objektų prigimtį bei pateikimą galerijose ir muziejuose.
Bendras tekstilės menininkės Myrto Karanikos ir garso menininko Jeremy Keenano darbas „Povas“ gilinasi į erdvės ir kūno išraiškos santykius. Tam pasitelkiamos naujoviškos technologijas ir tradicinės meno praktikos, kaip antai graviūra, dygsniavimas ir siuvinėjimas. Šis kūrinys kelia tęstinumo jausmą, jungdamas šiuolaikinius sąveikaus meno pasiekimus ir ilgą kilimų audimo istoriją. „Povo“ raštas atspindi tekstilės sąsajas, su kuriomis užaugo Myrto, ir šiuolaikiškai interpretuoja motyvus, dažnai aptinkamus tradiciniuose pobizantiškosios tekstilės dirbiniuose. Darbas prašosi tyrinėjamas akimis, rankomis, galūnėmis ir visu kūnu.
Scanner, Ismini Samanidou „Nuaustos bangos“ tiria garsus, geografiją bei žemėlapius ir tai, kaip šie duomenys susiję su tekstilės raštų struktūromis bei muzikinėmis partitūromis. Menininkų duetą įkvėpė jųdviejų naudojamų kompiuterinių programų vaizdiniai ir techniniai panašumai, programinio kodo kūniškumas ir kaip visa tai savo ruožtu yra susiję su miestų žemėlapių kūrimo bei miesto garsų įrašymo mechanizmais.
Fabio Lattanzi Antinori darbas „Duomenų vėliavos“ kalba apie nesėkmę ir bankrotą verslo pasaulyje. „Duomenų vėliavas“ įkvėpė korporacijų vėliavos, kuriomis siekiama pašlovinti įmonių tapatybę visame pasaulyje. Šis kūrinys – tai šilkografijos būdu atspausdintas didelis popieriaus lapas, nudažytas juoda spalva iš vienos pusės ir auksine iš kitos. Šios spalvos simbolizuoja senuosius naftos ir aukso standartus, kurie būdavo lyg atskaitos taškai finansų rinkoms. „Duomenų vėliavų“ kalbą supranta tik finansų srities specialistai, bet ji labai veikia mūsų kasdienį gyvenimą, o sopranas paverčia šią istoriją šiuolaikine tragedijos interpretacija.
„Knyttan“ ir „Common Works“ darbas „Atpasakojimas“ – tai bandymas sukurti bendrą darbą pasinaudojant nauja „Knyttan“ mezgimo technologija. Londono Viktorijos ir Alberto muziejaus parodoje „Digital Weekend“ (2014 m.) lankytojai galėjo įrašyti savo balsą, dainas ir skanduotes. Paskui ši garsinė informacija buvo automatiškai konvertuota į tradicinius škotiško stiliaus mezginių raštus, o šie reguliariais intervalais mezgami. Gauti darbai buvo pristatyti į muziejų ir pridėti prie meno kūrinio.
Paveikslų galerijoje (adresas K. Donelaičio g. 16, Kaunas) 2015 metų rugsėjo 19 dieną, šeštadienį, 19.00 valandą vyks Mattia Vacca personalinės parodos „Žiemos pasaka“ bei Artūro Morozovo personalinės parodos „Kikimoros gimimas“ atidarymas.
Mattia Vacca personalinėje parodoje „Žiemos pasaka“ (kuratorė – Paola Re / „Arte&Arte“, IT) pasakojama apie nederlinguose kalnuose prie Komo ežero, žaliame slėnyje tarp spygliuočių miškų ir aukštikalnių ganyklų besiglaudžiantį Škinjano kaimelį. Viena seniausių šios gyvenvietės tradicijų, žinoma, yra kasmetinis karnavalas. Alegorijų ir simbolių pilna eisena vaizduoja vyrų atsisveikinimą – jie išvyksta iš kaimelio ir grįžta prie klajokliško gyvenimo būdo. „Žiemos pasaka“ – tai pirmasis ilgalaikis menininko projektas, užtrukęs daugiau kaip trejus metus. Parodos autoriui pavyko įsiskverbti į uždarumu garsėjančią bendruomenę. Šis darbas atspindi slėpiningą tikrovę ja nedvejodamas, jos neaiškindamas ir nebandydamas apipinti jos kontekstu. Kadrai parodo tiek, kiek riekia parodyti nesugriaunant iliuzijos ir neišduodant paslapties. Užsimerkite ir nerkite į haliucinogeninį karnavalo pasaulį.
Artūro Morozovo personalinė paroda „Kikimoros gimimas“ – tai pasakojimas apie moteris, siuvančias aprangą Ukrainos kariams, kovojantiems šalies rytuose. Sudaryta iš daugybės audinio skiautelių, natūralaus pluošto atraižų, kikimora paverčia snaiperį nepastebima karo būtybe.
Daugiau informacijos apie Kauno bienalės renginius adresu http://www.bienale.lt/2015/10-oji-kauno-bienale/
Parodos veiks nuo 2015 09 18 iki 2015 12 31
Maloniai kviečiame apsilankyti.
