Lietuvoje oras visada geras
Taip sako mano draugės sūnus Jurgis, gimęs ir užaugęs Olandijoje, Fryzlendo apylinkėse, šimtamečiame name, kur, aplinkui, kiek akys užmato, driekiasi laukai, ganosi gyvulių bandos. Jurgis studijuoja Delfto mieste architektūrą, puikiai kalba lietuviškai ir kartu su savo mama nostalgiškai žvalgosi į Lietuvą. Violeta, „ meilės emigrantė“, išvykusi pas savo vyrą menininką į jo tėvų sodybą Fryzlende, su gimusiu sūnumi kalbėjo tik lietuviškai ir sugebėjo įskiepyti jam tokią meilę mūsų kraštui, kokią retas Lietuvoje gyvenantis jaučia. Pagalvoji, ar tikrai reikia išvykti toli, kad pajustum ko netekai.
Violetos Sverdiolienės – Damen kūrybinis kelias prasidėjo Kaune, S. Žuko technikume, kur ji studijavo odos apdirbimą, tuo metu ši mokslo įstaiga suformavo nemažai mūsų kraštą garsinančių menininkų. Baigusi Vilniaus Dailės akademijoje studijavo interjero specialybę. Tačiau niekada nesiskyrė su oda. Gal todėl Violeta pati save apibūdina, visų pirma, kaip odininkę. Jos rankose oda prabyla išraiškingais skulptūriniais reljefais. Dideli, mistinių figūrų apipinti veidrodžiai tarsi skaidrios, dangų atspindinčios akys. Ši savita, Violetos sukurta veidrodžių kolekcija ir kiti jos darbai buvo pristatyti parodoje, minint dviejų tūkstančių metų Fryzlendo krašto jubiliejų, kurioje lankėsi ir Nyderlandų karaliene Beatričė. Gaila, kad ši įspūdinga kolekcija dėl didelių gabaritų negalėjo atkeliauti į Lietuvą.
Violeta, bandė bristi ir į „menų karalaitės“ – tapybos vandenis. Nors tapytoja ji pati savęs nevadina. Čia, kaip ir odos darbuose, ji nesiekia išorinio dekoratyvumo, jai svarbiausia – tema. Ir tai yra stalas, ant kurio raikoma duona kasdienė, stalas prie kurio susėdame pabendrauti. Stalas – tai matmuo, kuris visada lieka tas pats, keičiasi tik žmonių, epochų charakteristika. Darbuose „Greitis I- II‘‘ stalą, tarsi gyvenimo vežimą traukia „šventoji karvė“. Darbai, nutapyti ant senų medinių durų, dar labiau paryškina amžinos, nekintančios būties potyrį. Stalo motyvą Violeta perkelia ir ant konkrečių daiktų, sėdi prie stalo ir matai ant jo ištapytą stalą, prie kurio palinkę, vienas į kitą rankas tiesiantys žmonės, centre – apgraužti žuvies griaučiai, tai, matyt, didysis Violetos klausimas: nuo ko viskas prasideda? Įtakojama senosios Olandų tapybos, kur buitinėse mizanscenose stengiamasi perteikti psichologines veikėjų būsenas, Violeta savo darbuose ieško kiekvieno vaizduojamo personažo vidinio charakterio. Jos darbus galima skaityti kaip mini apsakymus, kuriuose, nors ir nėra vaizduojamo konkretaus veiksmo, vystosi bei rutuliojasi siužetas.
Violeta, Lietuvos dailininkų sąjungos ir Šiaurės Olandijos dailininkų susivienijimo „Kunstvurk“narė, parodose dalyvauja nuo 1986 m., surengusi ne vieną grupinę ir personalinę parodą (paskutinioji – Lietuvos ambasadoje Amsterdame), tačiau Lietuvoje jos darbų tikrai nematėme ilgą laiką. Todėl džiugu ją, gyvenančią Olandijoje, tačiau širdimi visada esančią su mumis, vėl matyti Lietuvoje.
Algė Gylė
