Ar pažįstate vaiką, kuris valandų valandas gali žaisti, kurti ar žiūrėti video, bet vos po trijų minučių skaitymo ima muistytis, atsidūsta, o knyga atrodo kaip bausmė? Jei taip – jūs tikrai ne vieni. Dauguma vaikų nemėgsta skaityti ne todėl, kad jiems trūksta fantazijos ar „nemėgsta knygų“, o todėl, kad skaitymas jiems sunkus. O tai, kas sunku, dažniausiai neteikia malonumo.
Čia ypatingai gali padėti lietuvių kalbos korepetitorius – ypač jei ieškote profesionalios pagalbos ir svarstote, kokie lietuvių kalbos korepetitoriai geriausiai padėtų suprasti tekstus, išplėsti žodyną ar įveikti skaitymo baimes. Korepetitoriai dažnai tampa tarpininku tarp vaiko ir knygos: jie paaiškina tai, kas atrodo sudėtinga, supaprastina mintis ir padeda atrasti tekstų prasmę.
Skaitymas iš esmės yra kaip sporto treniruotė: iš pradžių sunku, nepatogu, net erzina. Tačiau kai raumenys sustiprėja, judėti tampa daug lengviau ir net malonu. Gera žinia – kiekvienas vaikas gali atrasti skaitymo džiaugsmą. Toliau apžvelgsime, kodėl jis gali nemėgti skaityti ir kaip tą pakeisti.
Kodėl vaikas gali nemėgti skaityti? (4 priežastys)
Pradėkime nuo svarbios tiesos: vaikai retai tiesiog nemėgsta skaityti. Dažniau jie nemėgsta to jausmo, kuris atsiranda skaitant. Tai tarsi bandymas bėgti su per mažais sportbačiais – techniškai įmanoma, bet nemalonu ir varginančiai sunku. Žemiau – keturios dažniausios priežastys, kurias mato ir mokytojai, ir korepetitoriai.
Tekstas per sunkus pagal vaiko amžių ar gebėjimus
Labai dažna situacija: vaikas skaito „pagal programą“, bet tekstas jam per sudėtingas.
Rezultatas:
- daug neaiškių žodžių
- prarandama teksto mintis
- skaitymas tampa mechaninis
Kai vaikas kas antrame sakinyje nesupranta reikšmės, motyvacija krenta akimirksniu.
Skaitymo supratimo spragos (ne žodžių, o prasmės)
Kai kurie vaikai skaito sklandžiai, bet negali pasakyti:
- apie ką buvo tekstas
- ką norėjo pasakyti autorius
- kodėl veikėjas taip pasielgė
Tai labai demotyvuoja, nes vaikas jaučiasi „kvailai“, nors problema – ne intelekte, o neišlavintame skaitymo supratime.
Netinkama motyvacija – knyga kaip prievolė
Kai skaitymas:
- verčiamas
- nuolat tikrinamas
- siejamas tik su pažymiais
– knyga tampa pareiga, ne malonumu. Deja, spaudimas beveik visada duoda priešingą efektą.
Skaitymo asociacijos su stresu ar kritika
Jei vaikas nuolat girdi:
- „skaityk greičiau“
- „vėl nesupratai?“
- „kodėl taip lėtai?“
skaitymas pradeda asocijuotis su nesėkme. Gera žinia: šias asociacijas galima pakeisti, tik reikia tinkamo metodo ir kantrybės.
Kaip lietuvių kalbos korepetitorius gali padėti vaikui atrasti skaitymą?
Kartais užtenka vieno tinkamo žmogaus, kad vaiko santykis su knyga pasikeistų iš esmės. Lietuvių kalbos korepetitorius dažnai tampa tuo „tarpiniu tiltu“ tarp vaiko ir teksto – ne vertintoju, o ramiai aiškinančiu gidu. Kaip tas draugas, kuris pirmą kartą nuveda į sporto salę ir parodo, kad treniruotės nėra tokios baisios, kaip atrodė iš šalies.
Žodyno plėtimas per realius pavyzdžius ir dialogus
Viena pagrindinių skaitymo problemų – per mažas suprantamų žodžių kiekis. Korepetitorius:
- sustoja ties neaiškiais žodžiais
- paaiškina juos per vaiko patirtį
- pateikia kasdienius, tikrai suprantamus pavyzdžius
- naudoja dialogus, o ne sausas definicijas
Kai tekstas pradeda „kalbėti vaiko kalba“, skaityti tampa daug lengviau.
Skaitymo supratimo metodai: ne „ką perskaitei“, o „ką supratai“
Korepetitoriai dažnai taiko klausimų sistemą:
- Kas čia įvyko?
- Kodėl veikėjas taip pasielgė?
- Ką tu pats darytum jo vietoje?
Tai padeda vaikui suvokti, kad skaitymas – ne lenktynės, o mąstymo procesas. Tekstas tampa istorija, o ne raidžių kratinys.
Lengvesnių tekstų parinkimas pagal vaiko profilį
Svarbus momentas, kurį tėvai dažnai nuvertina: ne visiems vaikams tinka tos pačios knygos tuo pačiu metu.
Korepetitorius padeda parinkti tekstus pagal:
- vaiko amžių
- skaitymo tempą
- interesus
- emocinį brandumą
Kartais tai būna trumpi pasakojimai, kartais – dialogai, kartais net komiksai. Ir taip, tai visiškai normalu.
Ką tėvai gali padaryti namuose? 5 tikrai veikiančios strategijos
Gera žinia – skaitymo meilė neprasideda nuo storų knygų ar griežtų grafikų. Ji prasideda nuo mažų, saugių patirčių, kai vaikas nejaučia spaudimo. Tai šiek tiek primena maisto ragavimą: jei vaikas verčiamas, jis atstums net skaniausią patiekalą. Bet jei leidžiama ragauti po truputį – atsiranda smalsumas.
Skaitymo ritualas – 10 minučių per dieną
Dešimt minučių. Ne pusvalandis, ne valanda. Trumpas laikas reiškia:
- mažiau pasipriešinimo
- daugiau kontrolės vaikui
- lengviau suformuojamą įprotį
Svarbiausia – reguliarumas, ne trukmė.
Leiskite vaikui rinktis knygas (taip, net komiksus)
Deja, bet „vertinga literatūra“ dažnai atbaido. Gera žinia – skaitymas yra skaitymas, nesvarbu formatas.
Tinka:
- komiksai
- trumpi pasakojimai
- dialogai
- net humoristiniai tekstai
Svarbu, kad vaikas norėtų atsiversti puslapį.
Skaitykite kartu, ne tik stebėkite
Skaitymas kartu:
- sumažina įtampą
- leidžia užduoti klausimus
- sukuria saugią aplinką
Užuot klausę „ką perskaitei?“, paklauskite: „Kas čia buvo įdomiausia?“
Telefonas → knyga taisyklė prieš miegą
Jei ekranai jau yra rutinoje, naudokite juos kaip perėjimą. Pavyzdžiui: 5 minutės ekrano → 5 minutės skaitymo.
Tai ne draudimas, o mainai.
Knyga kaip atmosfera, ne užduotis
Palikite knygas matomoje vietoje. Skaitykite patys. Nekomentuokite pažymių.
Vaikai labai greitai pajunta, ar skaitymas namuose yra džiaugsmas, ar kontrolė.
