2015 metų birželio 19 dieną (penktadienį) 17.00 valandą Kaune, galerijoje „Aukso pjūvis“ (adresu Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62) atidaroma skulptoriaus Eriko Daugulio (1951 – 2012 m.) paroda „Mažoji plastika“, skirta autoriaus kūrybai atminti.
Erikas Daugulis 1970 metais baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, skulptūros specialybę. Jam dėstė žinomi kūrėjai E. Talmantas, A. Každailis, V. Vildžiūnas, A. Ambroziūnas. Vėliau, įstojo į Vilniaus Valstybinį Dailės institutą, Skulptūros katedrą ir baigė studijas 1976 m. Čia mokydamasis lankė doc. Vl. Žūklio, prof. A. Aleksandravičiaus, prof. K. Bogdano, prof. J. Kedainio, prof. N. Petrulio paskaitas, buvo laikomas gabiu, kūrybingu ir nedisciplinuotu studentu. Jo diplominis darbas – bronzinė skulptūra „Žinia“ pastatyta Kaune, Laisvės alėjoje jau ir tuomet atkreipė dėmesį savo žaviu grakštumu ir kompozicijos sprendimu.
Baigęs institutą, E. Daugulis apsigyveno Kaune. Čia, 1976–1979 m. jis dirbo kaip pedagogas Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. Iki 1990 metų menininkas privačiai dėstė skulptūrą, piešimą, kompoziciją daugybei būsimųjų dailės technikumo, Dailės akademijos studentų. Būdamas itin darbštus ir kūrybingas, dirbo vykdydamas užsakymus Kauno dailės darbų kombinate „Dailė“. Jis sukūrė daug proginių medalių etalonų, kurie buvo sėkmingai tiražuojami, sukūrė daug dekoratyvinių skulptūrų interjerui ir eksterjerui. Dirbo su marmuru, medžiu, variu, bronza. Nuo 1976 m. pradėjo dalyvauti tarptautinėse medalių parodose Maskvoje, Švedijoje, Londone, Budapešte.
E. Daugulis dalyvavo visose medalių trienalėse Vilniuje, respublikinėse parodose Kaune ir Vilniuje. Jo medaliai bei proginės skulptūros saugomi Lietuvos Dailės muziejuje, Klaipėdos Dailės galerijoje, Britų muziejuje, R. Petrausko galerijoje Detroite, daugybė yra privačiose kolekcijose.
Lietuvos dailininkų sąjungos nariu Erikas Daugulis tapo tiktai 2000 metais. Jis buvo grynas, gilus, aistringas menininkas, kuriam svarbiausia gyvenime – kūrybinis pakilimas, kūrybinė įtampa, įkvėpimas. Jis nesureikšmino pareigų, titulų, kitų konjunktūrinių dalykų, brisdamas per nepasisekimus ir sėkmes, iškentėdavo konkurenciją, savo kūrinių gimimą ir gyvenimą. Jo skulptūros nuo kitų skyrėsi realistine grakščia plastika ir lyrika, autorius sėkmingai pateikdavo netikėtas abstrakcijas ir stilizacijas, kai kurie sprendimai būdavo netikėtai monumentalūs ir stiprūs. Jo rankos pastoviai minkė molio ar plastilino gabalėlį, bėgdamos paskui mintis ir jausmus. Visose E. Daugulio skulptūrose ir kompozicijose gyvena pakylėtas, dvasingas gyvybingumas, reikšmingumas, nepaliekantis abejingų žiūrovų.
Paroda veiks iki šių metų rugpjūčio 15 dienos.
Galerijos „Aukso pjūvis“ darbo laikas: I-V 10-18 val.
