Nuo šių metų kovo 3 dienos galerijoje „Aukso pjūvis“ ( adresas: Verslo lyderių centras (BLC), K. Donelaičio g. 62, Kaunas) eksponuojama Aldonos Gustas kūrybos – piešinių ir pastelių paroda, skirta autorės 85-mečio sukakčiai.
Aldona Gustas – lietuvių išeivijos menininkė, kurios darbuose – poezijoje ir dailėje, slypi plačiakraštis ir įvairialypis kūrybinis pradas, kylantis iš daugiau nei aštuonis dešimtmečius apimančios patirties. Jos gyvenimą galima suskirstyti į du gana aiškius etapus, ryškiai atsispindinčius jos kūrybinėje linijoje: iki devynerių A. Gustas augo Lietuvoje, tad tai, kas susiję su vaikyste, kaime praleisto laiko prisiminimus, karo metais bėgdama į Vokietiją, ji „pasiėmė“ su savimi. Palyginus, iš tokio trumpo metų tarpsnio, jai liko labai daug – laimingo vaiko akimis regėtas ir savitai suvoktas gimtinės vaizdų grožis, nematerialųjį paveldą apimantys tradiciniai dainų bei lietuviškų pasakų motyvai, artimųjų rūpesčio ir meilės, gimtų namų atminimas. Vėliau, suaugus, visa tai virto šio prarasto laiko liudytojais, didelę išliekamąją vertę turinčiais ir lietuviška dvasia alsuojančiais meno kūriniais.
Kitas, taip pat labai svarbus ir reikšmingas periodas – gyvenimo Berlyne – šurmulingame ir kultūriškai aktyviame mieste. Čia prasidėjo Aldonos Gustas kaip poetės kelias, ji subūrė žinomą poetų ir dailininkų grupei „Berliner Malerpoeten“, kurį laiką jai vadovavo (šiai grupei priklausė žinomi Vokietijos rašytojai, dailininkai ir visuomenės veikėjai, tarp kurių Nobelio premijos laureatas Giunteris Grasas). Čia gimė ir jos, su niekuo nesupainiojamas, piešinių braižas – staigios lakoniškos linijos principu ji ant popieriaus anglimi sukūrė subtilia erotika, moteriškumą, intymius vyro ir moters santykius analizuojančius konceptualumu pasižyminčius darbus. Taip gimė garsusis jos piešinių ciklas „Burnų moterys“. Takoskyrą tarp vaiko ir suaugusio žmogaus pasaulio sustiprina du įvaizdžiai – mažos mergaitės ir suaugusios moters, kurie skirtingais būdais analizuojami ir pateikiami jos piešiniuose bei tapyboje.
Šioje, dailininkės ir poetės A. Gustas 85-mečio sukakčiai skirtoje parodoje, kurią pristato galerija Aukso pjūvis, eksponuojama darbų kolekcija, kurią sudaro piešiniai bei niekur nerodytos pastelės, sukurti XX a. 7-10 dešimtmečiuose.
Kaip ir minėta, savo prisiminimus, susijusius būtent su Lietuva, ji užfiksavusi tapybos darbuose. Pirmame plane dažnas jos pačios, mažos mergaitės, autoportretas, o nostalgiški gimtinės ir laimingos vaikystės kaime vaizdiniai tarsi pasilikę užnugaryje. Ji nesigręžioja, veide nėra šypsenos, būdingos laimingam vaikui, greičiau nerimo nuotaika, palikus viską ir pradedant naują, nežinomybės kupiną gyvenimą. Tapybos darbai pilni naivizmo, primityvistinės tapybos bruožų. Vienur vyrauja labiau realistiški ir autobiografiški motyvai, kitur – labiau atsiduota fantazijai – vaizduojami išgalvoti, neapibrėžtoje erdvėje sklendintys subjektai. Didesnio formato pastelėse (maždaug 70×50 cm) – ryškios spalvų gamos, taip pat autoportretiški motyvai, potėpiuose daugiau dinamikos. Save, mažos mergaitės pavidalu, ji daug kur vaizduoja panašiai ir tarsi įamžina kiekvieną savo vaikystės dieną, kuri kažkuo panaši į kitą. Čia atsiskleidžia savotiška nostalgijai kasdienei to meto rutinai, kurios ilgesį A. Gustas išlieja popieriuje.
Kyla klausimas, ar gali būti labiau organiški, natūraliau gimę meno kūriniai nei šie, atsiradę iš begalinės ir tyros vaiko meilės savo šeimai, gimtam kraštui, jo žmonėms. Nepaprasta yra tai, jog šių prisiminimų neužgožė karo metais patirtos negandos, pabėgėlės ir svetimšalės dalia, o į pirmą planą iškilo pats šviesiausias ir tyriausias, nors ir ganėtinai trumpas gyvenimo laikotarpis. Tad ir mes, žiūrovai, stebėtojai be nuoskaudos, su švelnia nostalgija galime pamatyti prieškario kaimą iš Aldonos Gustas prisiminimų perspektyvos. Čia vyrauja ne tik savito braižo meninė vertė, bet ir istorinė, persipynusi su tam tikrais fantazijų pasaulio ženklais, kylančiais iš nepaprasto menininkės jautrumo ją supančiai aplinkai.
Lietuvai per pora paskutiniųjų metų jau gana gerai žinomas Aldonos Gustas vardas – tiek kaip poetės, tiek kaip dailininkės. Už nuopelnus ji apdovanota Rahel Varnhagen von Ense medaliu, Vokietijos Federacinės Respublikos kryžiumi, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.
Šios autorės unikalumas – lietuviškų šaknų ir plačios europietiškos pasaulėžiūros dermė jos meno kūriniuose. Šia paroda stengiamasi pateikti išsamesnį, plataus diapazono menininkės kūrybos vaizdą bei parodyti, jog skaudžios patirtys ne visuomet nugali, o gražiausi praeities prisiminimai gali išsiskleisti pačiose įdomiausiose formose – Aldonos Gustas poezijoje ir dailės kūriniuose.
Menotyrininkė Miglė Morkūnaitė
Paroda veiks iki 2017 metų balandžio 23 dienos.
Maloniai kviečiame.
