Maisto alergija yra būklė, kai organizmo imuninė sistema suvokia tam tikrą maisto baltymą kaip pavojingą ir reaguoja į jį nenormaliai. Alerginės reakcijos į maistą gali būti lengvos arba sukelti sunkius, gyvybei pavojingus simptomus, tokius kaip anafilaksinis šokas.
Jungtinėse Amerikos Valstijose apie 33 milijonai žmonių ir 1 iš 13 vaikų turi bent vieną maisto alergiją. Lietuvoje tikslaus sergančiųjų skaičiaus nėra, bet pastaraisiais metais jų skaičius taip pat sparčiai didėja.
Dažniausiai pasitaikančios maisto alergijos
Jungtinių Valstijų Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenimis, 9 maisto produktai sukelia net 90 % visų alerginių reakcijų. Tai:
- Karvės pienas
Dažniausia mažų vaikų alergija. Reakcija dažnai praeina iki 3 metų amžiaus, tačiau retai pasireiškia suaugusiesiems. Alergijos gydymas – pieno ir pieno produktų vengimas. - Kiaušiniai
Daugiausiai problemų kyla dėl kiaušinių baltymų. Įdomu tai, kad dauguma vaikų, turinčių kiaušinių alergiją, gali vartoti kepinius, kuriuose kiaušiniai yra termiškai apdoroti. - Riešutai (pvz., migdolai, lazdyno riešutai)
Jei esate alergiški vienos rūšies riešutams, galimai turėsite reakciją ir į kitus. Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja visiškai atsisakyti riešutų. - Žemės riešutai
Viena dažniausiai pasitaikančių vaikų alergijų. Kai kurie vaikai su amžiumi šią alergiją išauga. - Jūros gėrybės (krevetės, midijos, omarai)
Reakcija dažnai būna sunki ir retai praeina su amžiumi. Vengti reikia ne tik šių maisto produktų, bet ir jų ruošimo garų. - Žuvis
Alergija žuvims dažniausiai pasireiškia suaugusiems. Svarbu žinoti, kad ji skiriasi nuo alergijos jūros gėrybėms. - Kviečiai
Tai dažniau vaikams būdinga alergija, kuri paprastai praeina iki 10 metų. Šią alergiją reikėtų skirti nuo celiakijos, kuri yra organizmo reakcija į baltymą gliuteną. - Soja
Dažniausiai alergiją sukelia sojų pupelių produktai. Dažna mažų vaikų alergija, kurią dauguma su amžiumi išauga. - Sezamo sėklos
Naujausias alergenų sąrašo papildymas, nes šių sėklų naudojimas sparčiai populiarėja.
Alergijos simptomai
Maisto alergija gali pasireikšti vos per kelias minutes po maisto vartojimo, tačiau simptomai gali išryškėti ir po kelių valandų. Dažniausi simptomai:
- bėrimas, niežulys, odos paraudimas;
- patinimai (lūpų, liežuvio, gerklės);
- kvėpavimo sutrikimai, švokštimas;
- pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai;
- galvos svaigimas ar apalpimas.
Sunki reakcija, vadinama anafilaksiniu šoku, reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kaip nustatyti alergiją?
Norint tiksliai diagnozuoti alergiją, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar alergologą. Klinikos dažnai siūlo šiuos tyrimus:
- Odos dūrio testas – mažas kiekis alergeno pateikiamas ant odos;
- Kraujo tyrimai – IgE antikūnių kiekio nustatymas;
- Pašalinimo dieta – stebima, kaip organizmas reaguoja pašalinus galimus alergenus.
Diagnostika padeda tiksliai nustatyti alergeną ir rasti tinkamus būdus jo vengti.
Gydymas ir apsisaugojimas
Maisto alergijoms gydymo nėra, tačiau yra priemonių, padedančių valdyti simptomus:
- Venkite alergiją sukeliančio maisto.
- Epinefrino autoinjektorius – privalomas turėti tiems, kas gali patirti anafilaksiją.
- Antihistamininiai vaistai – padeda valdyti lengvesnes reakcijas.
Svarbiausia – reguliariai konsultuotis su specialistais ir neeksperimentuoti be gydytojo rekomendacijų.
Išvada
Maisto alergijos – dažna ir kartais gyvybei pavojinga problema. Norint užtikrinti saugumą, svarbu laiku atlikti tyrimus, atpažinti simptomus ir žinoti, kaip elgtis ekstremaliu atveju. Jei įtariate alergiją, nedvejodami kreipkitės į kliniką – alergijų diagnozavimas ir valdymas gali gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.
