Pandemija atnešė netikėtą šoką. Infliacija – dar vieną. O paskui atėjo realybė, kurioje kiekvienas verslininkas turėjo išmokti ne bėgti greičiau, o stovėti tvirčiau. Kas išliko, kas pasitraukė, o kas iš naujo atrado, kaip daryti verslą Lietuvoje – 2025 m. duomenys rodo, kad kai kurios sritys ne tik atsitiesė, bet net sustiprėjo.
Kas nukentėjo labiausiai?
Sektoriai, kurie itin priklausė nuo fizinio kontaktavimo, judėjimo laisvės ar trumpalaikio vartojimo, patyrė skaudžiausius smūgius.
- Viešbučių ir restoranų verslas: po karantino ribojimų sekė išaugusios sąnaudos, ypač energijos ir darbo jėgos. Nors turizmas pamažu atsigavo, darbuotojų trūkumas liko.
- Mažmeninė prekyba fizinėse parduotuvėse: infliacija pakėlė nuomos ir logistikos kaštus, o pirkėjų perkamoji galia sumažėjo.
- Transportas ir logistika: dėl kuro kainų šuolio ir geopolitinės įtampos (ypač po karo Ukrainoje) dalis smulkiųjų vežėjų tiesiog pasitraukė iš rinkos.
Remiantis „Versli Lietuva“ duomenimis, vien 2022–2024 m. laikotarpiu bankrutuojančių mažųjų įmonių skaičius išaugo daugiau nei 25 %. Tačiau tai dar ne viskas – daug kas užsidarė tyliai, be statistikos.
Kas išliko ir kodėl?
Vis dėlto daugelis sektorių ne tik atsilaikė, bet net išnaudojo krizines sąlygas. Svarbiausia buvo gebėjimas prisitaikyti. Pavyzdžiui: IT ir technologijų sektorius – nuotolinis darbas, skaitmeninimas ir e. paslaugos tapo norma. Programinės įrangos kūrėjai, apskaitos ir verslo valdymo sistemų tiekėjai, tokie kaip „Sąskaita123“, augo, nes jų paslaugos tapo būtinos net konservatyviausiems verslams.
„Krizė greitai išryškino, kas darė viską rankomis, o kas jau buvo pasiruošęs automatizacijai. Mes pastebėjome 40 % augimą per pandemijos metus vien todėl, kad žmonėms tiesiog prireikė sprendimų čia ir dabar“, – komentuoja Darius Šoparas, vienas iš „Sąskaita123“ įkūrėjų.
Maistas ir vietinė gamyba – augo taip pat, nes žmonės pradėjo vertinti lokalumą. Ūkininkai, smulkūs perdirbėjai ir net „namudininkai“ įgavo naują vertę. Visi, kurie galėjo greitai tiekti kokybišką produkciją, nebrangiai ir tiesiogiai – išliko.
Viskas, kas galėjo būti parduodama internetu, išliko. Tie, kurie greitai persiorientavo (pvz., restoranai į pristatymą, parduotuvės į e-shop’us) – pergyveno didžiuosius žaidėjus.
Naujas verslo išlikimo receptas
2025 m. Lietuvoje verslą išlaiko ne tie, kurie dideli, bet tie, kurie lankstūs. Štai kas, remiantis ekspertų ir pačių verslininkų patirtimi, lemia išlikimą:
- Greita reakcija į kainų pokyčius – tiekėjų keitimas, sandėliavimo strategijos, derybos dėl sąlygų tapo kasdienybe.
- Skaitmenizacija – net mažiausias verslas šiandien turi turėti bent sąskaitų išrašymo ir pajamų stebėjimo sistemą. Be to, 2024 m. įvesti nauji VMI reikalavimai dėl e. sąskaitų padarė tokias sistemas nebe pasirinkimu, o būtinybe.
- Tiesioginis ryšys su klientu – klientų lojalumas dabar gimsta ne per reklamą, o per asmeniškumą, greitą atsakymą, atvirumą.
Ar dar verta pradėti verslą Lietuvoje?
Trumpas atsakymas – taip. Ilgesnis – tik jeigu esi pasiruošęs dirbti kitaip. Senas požiūris, kad „užteks gero produkto“, nebelaikomas pakankamu.
Verslui išgyventi reikia sistemų, automatizavimo, aiškios finansų kontrolės. Darius Šoparas pastebi, kad: „Dauguma verslininkų žlunga ne dėl idėjos, o dėl to, kad nesusitvarko su pinigų srautu. Pasirodo, kad išrašyti sąskaitą, priminti apie mokėjimą ir suskaičiuoti mokesčius yra sunkiau nei sugalvoti produktą“.
Kas laikosi ant kojų 2025-aisiais?
Pavyzdžiai rodo, kad išliko ir net sustiprėjo:
- Specializuoti paslaugų tiekėjai (nišinės agentūros, konsultantai, laisvai samdomi specialistai).
- Prenumeratomis grįsti verslai.
- Įrankių ir programų tiekėjai (ypač B2B srityje).
- Vietos gamintojai, turintys savo auditoriją.
Kitaip tariant – laikosi ne „visi“, o tie, kurie sukūrė ryšį, vertę ir valdymą. Verslo išlikimas šiandien – tai ne atsitiktinumas, o valdomas procesas.
