Baimė – natūralus kiekvieno normalaus žmogaus instinktas. Per dešimtis ir net šimtus tūkstančių metų žmogus įprato bijoti visko: meškų, tigrų, ryklių, gyvačių, vorų, skorpionų… Pernelyg drąsūs ilgai negyvendavo, todėl vyko natūrali atranka.
Baimė augo ir tobulėjo, todėl vėliau žmonės pradėjo bijoti kitų žmonių: plėšikų, valdžios, policininkų, gydytojų. Kadangi vis labiau plintančios baimės trukdė žmonių bendravimui, šamanai sukūrė hipnozę. Vienais atvejais ji pagelbėdavo, kitais – nelabai. Užhipnotizuoti žmonės labiau mylėjo valdžią ir lengviau patys išsiskirdavo su savo grašiais, bet staigiai prabusdavo iš hipnozės, jei tik kas pabandydavo tuos grašius paimti jėga.
Nelabai tiko hipnozė ir skausmo malšinimui, todėl mokslininkams teko ieškoti įvairių nuskausminančių ir drąsinančių preparatų. Kai kurie iš jų žmonėms taip patiko, kad tie niekaip negali nustoti jų vartoti, ir pastoviai „ima ant drąsos“.
Tačiau baimė nesitraukia. Ji atkakliai braunasi į žmogaus pasąmonę, todėl pradedame iš anksto bijoti net nesupratus, nei kas kelia baimę, nei apskritai ar kelia. Vienas didžiausių tokių susikurtų mitologinių „siaubų“ – odontologai. Vieniems, vos apie juos pagalvojus, prasideda bendroji nejautra – nutirpsta rankos kojos. Kitiems staigiai praeina dantų skausmas ir pradeda skaudėti… kišenę. Ar galėtų čia pagelbėti narkozė?
Odontologai – ne sadistai, be nuskausminimo nekankins. Bet – gal geriau be hipnozių ir narkozių, blaiviu protu pasvarstyti, kodėl išvis tenka kreiptis į odontologus? Gal geriau prižiūrėti ir saugoti savo dantis, retkarčiais be baimės ir skausmo nueiti pasitikrinti, atlikti tikrai nebrangią burnos higienos procedūrą, o prireikus – laiku pagydyti ar užplombuoti, kol dar nėra rimtos problemos? Nebus baisu nei Jums, nei Jūsų kišenei, ir vaizduotė nepieš odontologui ragų ir uodegos…
Tokios mintys kyla, per daugelį metų beveik kasmet užsukus į odontologijos kliniką „Angitia” atlikti profesionalios burnos higienos – kad užkirsti kelią dantų gedimui, skausmui, praradimui ir su tuo susietomis įsivaizduojamomis baimėmis.
Reguliariai lankantis, įgudusi profesionalaus odontologo akis pastebi pačius mažiausius vos pradėjusio gesti danties požymius, ir kariesą sustabdo vieno apsilankymo metu – be skausmo, be baimių. (Jei kariesas ar kitos problemos būtų įsisenėjusios, „Angitia“ klinikoje sudėtingesnes dantų problemas gydo tik su nuskausminimu. Ten niekas neįsivaizduoja, kaip būtų galima kokybiškai sugydyti be nuskausminimo).
Be to, apie dantų ligų prevenciją nuolat informuojama žiniasklaidoje – vos ne kiekviename odontologiniame straipsnyje nuolat kartojama – nekentėkite, neužvilkinkite; kuo ilgiau atidėliosite, tuo daugiau kainuos. Bet nesakoma – kad gydymo metu skaudės, nes šiais laikais, kaip jau sakiau iš patirties, – sudėtingesnės odontologijos procedūros atliekamos tik nuskausminus.
Tačiau – jei pastebėjus pažeistą dantį nusprendžiama kuo ilgiau delsti ir nesikreipti į odontologą, tai per ilgesnį laiką galima ir baimių savo galvoje daugiau susikurti. O ypač – sulaukus dantų skausmo – bus baisu ir pagalvoti apie bet kokį prisilietimą, ne tik odontologo. Kol odontologas nuskausmins.
Būkime atidesni sau, skirkime daugiau dėmesio profilaktikai, ir visos baimės dings net neprasidėjusios. Kaip nebijoma kirpėjo, mosikuojančio apie mūsų galvas aštriomis žirklėmis, taip nėra jokio pagrindo bijoti nei odontologo, nei jo patogios, atpalaiduojančios kėdės, nei jo įrankių, subtilesnių už kirpėjo žirkles.
