„Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“ – keturių paskaitų ciklas

Po 1990-ųjų į Lietuvos muziejus sugrįžusi išeivių dailė pristatoma parodose, publikuojama meno albumuose, bet gilesnės egzilio dailės refleksijos vis dar trūksta. Keturių paskaitų ciklas, vedamas VDU Menų fakulteto dėstytojos dr. Rasos Žukienės, yra skirtas lietuvių dailės vokiškojo periodo, vadinamo egziliniu, gilesniam pažinimui.

Pasibaigus II-am pasauliniam karui, Vokietijos teritorijoje, pabėgėlių stovyklose gyveno apie 60 tūkstančių lietuvių. Vokietijoje susibūrė didelės lietuvių inteligentijos pajėgos. Dailininkams Vokietijos laikotarpis buvo ne tik skurdo ir kankinusios nežinios dėl savo ateities, bet ir ypatingo kūrybingumo laikas. 1946-1950 metais Vokietijoje buvo tęsiamos lietuvių nacionalinio meno tradicijos, kurias Lietuvoje, tapusioje LTSR, drastiškai užgniaužė Stalino režimas. Prieškario kultūros tąsą Vokietijos pabėgėlių stovyklose liudija brandūs dailės kūriniai, leidyklų ir meno būrelių veikla. Politiškai nestabilioje aplinkoje išryškėjo ne tik menininkų kūrybiškumas, bet ir pilietiškumas, aiškiai suvokta, kad dailė pajėgi reprezentuoti šalį ir savą kultūrą, kad parodos – puiki galimybė karo laimėtojams anglams, amerikiečiams, prancūzams priminti apie iš Europos žemėlapio ištrintas nepriklausomas Baltijos valstybes – Lietuvą, Latviją, Estiją.

Petras Osmolskis. Lietuva tarp dviejų laisvintojų.
Petras Osmolskis. Lietuva tarp dviejų laisvintojų.

Dr. Rasos Žukienės paskaitų cikle „Išlikti ir kurti: lietuvių dailės gyvenimas pokario Vokietijoje“ nušviečiamos įvairios išeivijos dailininkų veiklos pusės, ir bandoma atsakyti į aktualius egzilio dailės tyrimo klausimus: ką kūrėjams reiškė buvimas, „kitu“, „svetimu“; kaip okupacija ir egzilis įtakojo jų tapatybę; kodėl Europos meno žinovai, įvertinę lietuvių dailės profesionalumą, vis dėlto nenorėjo jos laikyti sava ir modernia? Paskaitose galėsite išgirsti, kaip pietų Vokietijos mieste veikė Kauno meno mokyklos pakaitalas, kaip dailininkai puoselėjo santykius su sąjungininkų karinės valdžios atstovais; apie kokias parodas, skirtas amerikiečiams mąstyta, emigruojant į JAV; kokia menotyrininko tezė Vakaruose niekad nebuvo pamiršta, ir, pagaliau, kas yra vadinamasis „tremties jumoras“, priversdavęs dypuką – „žmogų be vietos“ – nusišypsoti.

Paskaitų ciklas parengtas vykdant projektą „Lietuva karuose“ kultūra, tapatybės, egzilis“ (LMT), finansuojamą pagal Europos sąjungos 2007-2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą „Parama mokslininkų ir kitų tyrėjų mokslinei veiklai.

Paskaitos vyks Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (Adresas V. Putvinskio g. 55, Kaunas)

Paskaitų laikas ir temos:

  1. Balandžio 30 dieną, 17,00 valandą Baltijos šalių dailininkai Vokietijoje (1945-1949).
  2. Gegužės 7 dieną, 17.00 valandą Reprezentacinės lietuvių dailės parodos Vokietijoje po II pasaulinio karo.
  3. Gegužės 14 dieną, 17.00 valandą Menotyrininko Aleksio Rannito (1914-1985) žygis Vakaruose: vieno pranešimo reikšmė M. K. Čiurlionio tyrimuose.
  4. Gegužės 21 dieną, 17.00 valandą Juokas pro ašaras: Vokietijos laikotarpio lietuvių spaudos karikatūros ir jų kūrėjai.

Parašykite komentarą