Paroda “PRIZMĖ”
Autorius: Jonas Kunickas, 1978 m.
Ekspozicija: 23 tapybos darbai – aktai.
Technika: aliejiniai dažai – tapybinė mentelė – drobė.
Puikiai suprantu, kad parodoje eksponuojamuose mano tapybos darbuose pirmiausia stebėtojo dėmesį patrauks juose atvaizduoti siužetai – objektyvios tikrovės atspindžiai. Visgi parodos pavadinimu – „Prizmė“ – lankytojo dėmesį noriu sutelkti į subjektyvumo aspektą, atsiskleidžiantį darbų atlikimo technikoje. Mano tapybos technikoje glūdi didžiausia mano kūrybos dalis. Nuogi moterų kūnai apvelkami meno rūbu, kurį šioje parodoje ir kviečiu paanalizuoti detaliau. Pažvelgus į paveikslus iš arčiau, pamatysite spalvingas dažų abstrakcijas. Tai visiškai subjektyvaus požiūrio ir individualios kūrybos dariniai.
Viskas, ką matome, yra šveisa – tamsoje visi kūnai yra vienodi. Kiekvienas šviesos pluoštelis yra vizualinės informacijos šaltinis. Tačiau manyti, kad ta informacija yra objektyvi galime tik tol, kol šis spindulėlis neįvardinamas, neapibrėžiamas, netraktuojamas, nesuvokiamas… Kai tik ši šviesa paliečia mūsų “imtuvus” – arba mūsų individualios prizmės paviršių – ji tampa mūsų subjektyvaus suvokimo turiniu.
Kiekvienas iš mūsų esame prizmės, gebančios priimti ir transliuoti informaciją. Mūsų “imtuvai” ir informacijos apdorojimo mechanizmai yra be galo sudėtingi, įvairialypiai ir veikia labai skirtingai. Todėl į mus patekusi informacija jau nebėra gryna – ji yra paveikta mūsų gebėjimo ją priimti ir suprasti. Taip šviesa suteršiama arba papuošiama mūsų kokybės spalvomis. Lygiai tas pats vyksta, mums informaciją transliuojant, tuomet rezultatas tiesiogiai priklauso nuo mūsų “siųstuvų” kokybės.
Visa mus supanti aplinka – tai fizikos dėsniais, cheminėmis formulėmis ir matematiniais skaičiavimais paaiškinama realybė. Viso pasaulio konstrukcija yra pagrįsta ir logiška. Tačiau, mėginant suprasti ir paaiškinti save bei aplink vykstančius procesus ir reiškinius, tampa aišku, kad kiekvieną žinojimo lygmenį supa begaliniai nežinios ir neapčiuopiamumo klodai. Daug ką galima nujausti be galimybės tai paaiškinti. Todėl dažniausiai kuriu, intuicijos vedinas. Pasikliauju savo instinktais ir nemėginu to paaiškinti nei sau, nei kitiems. Ne kartą esu įsitikinęs, kad geriausi rezultatai yra pasiekiami, veikiant empyriškai.
Savo kūryboje aš nekalbu ženklais ir simboliais, nesuteikiu objektams ir spalvoms perkeltinių prasmių… Tikiu tuo, ką matau ir to tikiuosi iš žiūrovo, žvelgiančio į mano tapybos darbus. Informaciją, reikalingą žmogaus – pagrindinio mano tapybos objekto – tapymui, aš randu šviesos ir šešėlio žaisme ant modelio kūno. Visa tai, arba tik tiek, ir stengiuosi perteikti savo meno kūriniuose.
Kiekvienam parodos lankytojui rekomenduoju išmėginti bent keletą skirtingų stebėjimo taškų, priartėjant ir vėl nutolstant nuo paveikslo, ir pajusti, kaip keičiasi tapybos darbo suvokimas ir atsiskleidžia vis kiti atlikimo technikos niuansai.
Parodoje eksponuojamuose paveiksluose vaizduojamas, mano manymu, gražiausias Dievo kūrinys – žmogaus kūnas. Dėl glaudesnio ryšio su pageidautinu emociniu krūviu dažniausiai mano pasirenkamas tapybos objektas yra moters kūnas. Norėčiau, kad mano tapybos darbus lydėtų tokios emocijos ir asociacijos kaip: švelnumas, grakštumas, lengvumas…
Moters kūno proporcijų ir judesių aš nekuriu. Moters grožis yra sukurtas. Juo galiu tik gėrėtis, iš dalies pažinti, mėginti atkartoti, bet tikrai nesigalinėti su gamtos kūrybine galia. Tad, modeliuodamas paveikslų kompozicijas, visuomet dirbu tik su pozuotojomis. Moterys mano paveiksluose nėra profesionalūs modeliai ar viešnios iš “paralelinio pasaulio”. Mano modeliai yra kuo natūraliausios moterys ir merginos iš mano ir jūsų aplinkos. Tai sportininkės, meninkės, verslininkės, o taip pat mylimos žmonos, mamos, dukros, anūkės… Esu labai dėkingas visoms man pozavusioms moterims ir merginoms. Žemai Jums lenkiuosi tiek už didžiulį indėlį į mano kuriamą meną, tiek už tai jog suprantate ir aiškiai parodote kitiems, kad nuogas kūnas jokia nuodėmė. Kriminalo nuogume niekada neįžvelgs savimi pasitikintis, save ir kitus gerbiantis, tik tiesą sakantis žmogus. Juk nuogumas – pati natūraliausia būsena.
Kiekviena mano tapybai neabejinga moteris gali tapti mano modeliu ir atrasti save mano tapybos potėpiuose.
Jonas Kunickas
