Sumažinti įtampą galima įvairiais būdais, vienas iš jų būtų meditacija. Ramybės ir proto sutelkimas ties pozytiviais dalykais, gali padėti sumažinti stresą. Meditacija padeda kovoti su nerimu, kai kuriais menopauzės simtomais, mažina kraujo spaudimą. Su stresu susiduria beveik kiekvienas, tačiau yra būdų, kaip jį sumažinti ir išmokti priimti pozityviau.
Pirma- gilus kvėpavimas- toks kvėpavimas priverčia kvėpuoti lėčiau ir padeda atsipalaiduoti raumenims. Papildomai gaunamas deguonis padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti.
Antra- tempimo pratimai- pasirąžydami taip pat padedate raumenims atsipalaiduoti ir pašalinti įtampą.
Trečia- skirkite laiko sau- klausykite muzikos, perskaitykkite gerą knygą ar nueikite į kiną. Lėta klasikinė muzika veikia raminančiai ir padeda nuslugti stresui. Daugiau nei perpus, stresą sumažina ir skaitymas.
Ketvirta- išsimiegokite- daugeliui suaugusių reikia 7- 9 valandų miego, kad jaustųsi pailsėję. Tai padės ir geriau planuoti dieną, o žinojimas, kad valdote savo laiką leis ramiau jaustis.
Penkta- sveikai maitintis- valgykit maistą, kuris turi B vitaminų, pavyzdžiui, bananų, avokadų, žuvies, vištienos, tamsiai žalių daržovių.
Meditacijos formos
Kiekviena meditacijos forma gana smarkiai skiriasi viena nuo kitos. Daugelis religijų ir dvasinių praktikų meditavimo palengvinimui naudoja ritmingas melodijas, ramios garsų kaitos muziką, savitas giesmes. Pratimų metu reikia patogiai atsisėsti ar atsigulti, atpalaiduoti raumenis. Būtinai mintyse koncentruoti dėmesį į sakomus žodžius. Raumenų atpalaidavimas sukelia sunkumo bei šilumos jausmą, aktyvina kraujotaką. Naudinga medituoti, jei padidėjęs nervų sistemos jautrumas, kankina nemiga, stresas, baimė, padidėjęs krujospūdis, galvos skausmai, nepasitikėjimas savimi. Naudojama gydant psichosomatinius sutrikimus bei streso prevencijai. Stresas veikia mūsų nervų sistemą, vėliau ilgalaikis stresas gali sukelti sisteminį organizmo uždegimą.
