Kiekviena besilaukianti moteris trokšta, kad jos vaikelis būtų sveikas ir stiprus. Nėščiajai susirgus gripu, iškyla persileidimo, priešlaikinio gimdymo, lėtesnio vaisiaus augimo rizika. Todėl besilaukiančios moterys raginamos skiepytis nuo gripo. Tai Lietuvoje galima padaryti nemokamai, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Vis dėlto skiepai nuo gripo dažnai apipinami stereotipais ir nepagrįstomis baimėmis. Apie šių skiepų naudą ir galimas rizikas konsultuoja LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesorė Meilė Minkauskienė.
Kodėl būtent besilaukiančios moterys raginamos skiepytis nuo gripo?
Nėščiosios dažniau serga komplikuotu gripu, dažniau gydomos intensyvios terapijos palatose. Joms komplikacijų rizika didesnė nei vyresnio amžiaus ir sergantiems lėtinėmis ligomis žmonėms. Nėščiosios ląstelinis imunitetas susilpnėja (organizmas nuo „atmetimo“ saugo vaisių), auganti gimda spaudžia plaučius ir ligos atveju trukdo jiems ventiliuotis, tampa sunku pakankamu deguonies kiekiu aprūpinti ir vaisių, ir besilaukiančią mamą.
Kokia rizika kyla mamai ir vaikui, besilaukiančiai moteriai susirgus gripu?
Iškyla persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus lėtesnio augimo grėsmė. Pats gripo virusas apsigimimų nesukelia, bet juos gali sukelti karščiavimas. Vaisiui būdinga vienu laipsniu didesnė nei motinos temperatūra, todėl stipriai karščiuojant galimas vaisiaus smegenų pažeidimas.
Ar tiesa, kad pasiskiepijus besilaukiančiai mamai, vaikas gimsta jau apsaugotas nuo gripo?
Tai labai svarbi gripo vakcinos nauda. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai gripu serga žymiai sunkiau, iki dešimties kartų dažniau gydomi ligoninėje, nei vyresni vaikai. Jei pasiskiepija nėščioji, jos gaminami antikūniai keliauja per placentą ir per pieną ir saugo vaiką nuo gripo ir jo komplikacijų.
Koks galimas skiepų nuo gripo šalutinis poveikis?
Nėra vakcinos (ir jokio gydymo medicinoje), kuris neturėtų jokios rizikos. Bet šiuo atveju rizikingiausia yra nieko nedaryti! Gripo komplikacijos rizika (ypač nėščiajai) yra gerokai didesnė, nei vakcinos. Skiepai nuo gripo gali sukelti vietinę trumpalaikę reakciją, kitokios komplikacijos rizika yra labai maža (sakysim, Guillain-Barre sindromo – 1–2 atvejai milijonui vakcinuotųjų), bet pats sindromas dažniausiai prasideda po persirgto gripo. Lietuvoje naudojama ir nėščiosioms skirta vakcina neturi jokios aktyvios gripo viruso dalies, todėl negali sukelti gripo.
Ar skiepai gali pakenkti motinai ir vaisiui?
Tyrimais su šimtais tūkstančių vakcinuotų nėščiųjų patvirtinta, jog skiepai nesukelia persileidimų, sklaidos trūkumų, kitų nėštumo komplikacijų, naujagimių ir kūdikių traukulių, mielito, todėl jie rekomenduojami ir skiriami 28 Europos šalyse. Nėra įrodymų, jog vakcinos sukelia ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Dar 1992 m. Danija ir Švedija nustojo vartoti tiomersalį vakcinose. Autizmo dažnis tose šalyse nesumažėjo, bet nuolat augo. Jungtinės Karalystės homeopatų draugija siūlo, nesant medicininių kontraindikacijų, rinktis vakcinaciją saugiomis vakcinomis.
Ar gali būti, kad dėl skiepų nuo gripo moteris neteko kūdikio?
Jei buvo toks atvejis, tai turėjo būti sutapimas. Persileidimo galimybė po gripo vakcinos yra tokia pati, kaip ir bendroje nėščiųjų grupėje, bet ji yra. Priešlaikinio gimdymo ar vaisiaus žūties galimybė taip pat yra, bet netgi mažesnė. Deja, vakcina negali apsaugoti nuo visų vaisiaus žūčių priežasčių, jų yra daugybė. Kita vertus, kiekvienas toks atvejis privalo būti registruojamas ir atidžiai įvertinamas. Vakcinų saugumo registrai veikia visose išsivysčiusiose šalyse ir nuolat stebimos visos galimai su vakcinacija susiję komplikacijos.
Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kartu su Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuru bei kitais partneriais, dalyvauja vykdant projektą „Skiepų nuo gripo informacijos, edukacijos ir komunikacijos programos pritaikymas nėščiosioms“.
Informaciją parengė: Monika Straupytė, tel. (8-37) 454 717, el. paštas [email protected]
