Šių metų balandžio 7 dieną, ketvirtadienį, 17.00 valandą Kauno miesto muziejaus Kauno pilies skyriuje (adresas Pilies g. 17) atidaroma Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto Dekoratyvinės plastikos katedros studentų stiklo paroda „Atgijusi Lietuvos istorija“.
Šiais laikais, kuomet pasaulis yra ant masinės globalizacijos slenksčio, jaunam žmogui yra ypač svarbu pažinti savo krašto istoriją, bent jau mintimis pasivaikščioti archajiniais takeliais, kuriuos kadaise mindavo mūsų protėviai, didikai, iškilūs bei garsūs žmonės. Šie potyriai ne tik žadina jaunose širdyse patriotiškumą, pasididžiavimą savo šalimi, bet taip pat skatina išsaugoti tautinį identitetą. Žmogus negali gyventi be istorijos. Žmogus pats yra tos istorijos dalis, jis tapatina save su didinga praeitimi, dabartimi bei ateitimi, taip pats kurdamas istoriją, kuri vėliau neišvengiamai taps reikšmingų įvykių seka ateities kartoms, – teigia parodos kuratorė Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja, stiklo studijos vadovė doc. Sigita Grabliauskaitė.
Parodoje „Atgijusi Lietuvos istorija“ pristatomi Kauno kolegijos, Justino Vienožinskio menų fakulteto, Stiklo, keramikos, medžio, odos, tekstilės meno studijų programos, antro, trečio kurso studentų stiklo specializacijos darbai. Tai Lietuvos istoriniai žemėlapiai įamžinti stiklo plaketėse, kurie primena žmonėms apie Lietuvai svarbius ir pasididžiavimą keliančius laikotarpius. Parodoje eksponuojamuose žemėlapiuose įamžinta istorija nuo pat 1831 metų Lietuvos ir Lenkijos sukilimo Rusijoje, kuomet buvo norima atstatyti Abiejų Tautų Respubliką (ATR). Taip pat parodą puošia Lietuvos geležinkelio bėgių žemėlapis, kuriame matomi visi galimi bėgių keliai, ištiesti nuo 1858 metų, kuomet buvo nutiestas pirmasis geležinkelio kelias. Nepamirštamas ir XIX amžiaus Lietuvos istorijos fenomenas – knygnešiai, kurių dėka Lietuva neprarado savo tautos identiteto ir išsaugojo nenutrūkstamą Lietuvos literatūros istoriją. O visa tai apjungia visą dabartinę Lietuvos teritoriją vaizduojantis istoriškai susiformavusių etnografinių šalies regionų žemėlapis, kuris išsiskiria vaizduojamų kiekvieno regiono žmonių unikalumu bei giliomis aprangos tradicijomis.
Nepamirštami ir istoriškai vieni iš svarbiausių Lietuvos miestų – Vilnius bei Kaunas. Viename iš žemėlapių įtaigiai pateikta senoji dabartinės sostinės, Vilniaus, architektūra bei pačios žymiausios Vilniaus bažnyčios. Tai ne tik Lietuvos ryškiausi architektūrinio paveldo statiniai, tačiau ir pačių lietuvių tautinis paveldas. Didelis dėmesys skiriamas ir Kaunui, kurį apsupa dvi ilgiausios Lietuvos upės – Nemunas ir Nėris, kurios tarsi apkabina, apgaubia Kauno senamiestį, būtent tas vietoves, nuo kurių šis miestas pradėjo augti. Taip pat sutelkiamas dėmesys į vieną iš Kauno rajonų – XX amžiaus pradžios Vilijampolę.
Ši paroda pažadina ne tik Lietuvai svarbius istorinius įvykius, laikotarius, vietoves, bet taip pat ir pasididžiavimą savo gimtają šalimi, atkuria, galbūt daugumai žmonių jau nutrūkusį ryšį su gimtojo krašto istorinėmis gijomis, kurių puoselėjimas ir tęstinumas yra mūsų pareiga, nes kaip yra pasakęs Prancūzų mąstytojas Šarlis Monteskjė, geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją turėti tėvams.
Parodos dalyviai Dekoratyvinės plastikos (DP) katedros
Stiklo, keramikos, medžio, odos, tekstilės meno studijų programos II ir III kurso studentai.
DP II kurso studentai – Baranauskaitė Reda, Daraškaitė Daiva, Dauknytė Beatričė, Jonauskaitė Monika, Kuprytė Eglė
Leknickaitė Karolina, Tamulionytė Monika, Juodsnukytė Odeta
DP III kurso studentai – Bastakytė Greta, Jurjonas Paulius, Kaselytė Ieva, Parnarauskienė Jurgita
Parodos kuratorė/vadovė – Dekoratyvinės plastikos katedros vedėja, stiklo studijos vadovė doc. Sigita Grabliauskaitė
Paroda Kauno pilies IV aukšto parodų salėje veiks nuo 2016 m. balandžio 06 dienos iki balandžio 28 dienos.
MUZIEJAUS DARBO LAIKAS:
II-V 11:00 – 19:00 val. VI 11:00 – 18.00 val.
