Šių metų birželio 2 dieną, ketvirtadienį, 17.00 valandą Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. Žilinsko dailės galerijoje (adresas Nepriklausomybės a. 12, Kaunas) įvyks norvegų menininkės Inger-Johanne Brautaset parodos „Kelias į Aleppo“ atidarymas, į kurį atvyksta parodos autorė.
Meno projektą „Kelias į Aleppo“ Inger-Johanne Brautaset pradėjo susižavėjusi senovės civilizacijų pėdsakais Sirijoje ir neolito laikotarpio miestų statiniais, kurie buvo atidengti archeologinių kasinėjimų metu.
Pastaruosius penkerius metus senovės miestų, kurie dabar yra Sirijos teritorijoje, planai buvo Brautaset tyrinėjimų ir kūrybos dėmesio centre. Tyrinėdama gatvių raštų ir pastatų kontūrų bėžinius, padarytus archeologų, į savo kūrybą ji perkėlė estetinės miesto organizmo ypatybes. Citadelė Aleppo mieste paliko savo žymę Brautaset darbuose. Daugelį metų ją žavėjo ši istorija. Tačiau, prasidėjus karui, buvo sunaikinta didelė miesto statinių ir infrastruktūros dalis. Nėra aišku, kiek išliko Sirijos kultūros organizacijų ir jų kolekcijų, fantastiškų ir painių gatvių, architektūros paminklų ir miesto namuose įrengtų iš išorės nepastebimų oazių. Brautaset darbai taip pat yra atminties vaizdai civilizacijai, kuri naikina ne tik savo praeities paminklus, bet taip pat ir tuos, kurie yra dabarties liudininkai.
Gana dažnai Brautaset uždeda tarsi grotas tarp žiūrovo ir praeities, šis tinklas yra padaromas išraižant kiaurymes rankų darbo popieriuje. Menininkė deda sluoksnį po sluoksnio ant jau buvusio ir dabar esamo, kuris, beje, gali ir išnykti. Ji tyrinėja per amžius žmonijos paliktus pėdsakus, kurie yra daugiau ar mažiau atviri interpretacijai. Kaip smėlis ir vėjas paslepia monumentus, ji taip pat dalinai uždengia vaizdus giliausiame paveikslų sluoksnyje. Kai kuriuos dalykus ji paslepia, kai kuriuos parodo. Atminties realybė yra tokia pati. Tie, kurie išgyvena karą Sirijoje, atsineš šią savo sunkią naštą į ateitį. Juos lydės sugriautų pastatų prisiminimai, sutraukyti socialiniai kultūriniai ryšiai, skausmas ir išsiskyrimas. Jie savyje talpina visą miestą, užpildytą skausmo, bet kartu ir buvusį grožį bei džiaugsmą. Kai kurie dalykai išliks, kiti prisiminimai išbluks. Iš esmės Brautaset darbuose svarbus laiko aspektas, kuris yra kūrybos, prisiminimų ir irimo priežastis.
Menininkė šią parodą skiria 25-osioms Lietuvos Respublikos nepriklausomybės metinėms. 1991 m. Lietuvos menininkai jau galėjo laisvai dalyvauti parodose užsienyje ir ten pristatyti savo darbus. Viena pirmųjų parodų buvo surengta Bergene (Norvegija), bendradarbiaujant su Fondu 3,14. Tai buvo svarbus įvykis tiek Lietuvai, tiek Norvegijai. Čia buvo eksponuojamas šiuolaikinis Lietuvos menas ir surengta istorinė Lietuvos dailės paroda.
Paroda veiks: nuo 2016 06 02 iki 2016 08 08
Papildomą informaciją teikia: Eglė Komkaitė-Baltušnikienė tel. 8 656 36 995
Maloniai kviečiame.
