Paskutinį balandžio trečiadienį kasmet minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad nuolatinis triukšmas yra viena iš nerimo, nemigos, dirglumo, galvos skausmo, viršsvorio, padidėjusio kraujospūdžio, skrandžio ligų priežasčių. Taip pat, tie, kuriuos veikia triukšmas, dažniau skundžiasi suprastėjusia atmintimi, sumažėjusiu fiziniu ir protiniu darbingumu, ar prasta orientacija.
Triukšmas apibrėžiamas kaip įvairaus pobūdžio nepageidaujamas garsas. Dažnai girdinčiojo atžvilgiu jis yra beprasmis ir stipresnis nei įprasta. Kai kurių profesijų atstovai yra priversti su triukšmu susidurti kasdien darbo aplinkoje, jų klausai apsaugoti sukurtos specialios saugos priemonės, privalomi kasmetiniai sveikatos patikrinimai, kurių metu atliekama audiograma ir stebimi klausos pokyčiai. Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė pastebi, jog, nors darbą ne visada gali pasirinkti, tačiau vis dažniau žmogus savo noru keičia tylą į triukšmą, nesusimąstydamas apie galimą žalą sveikatai.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja – daugiau nei vienas milijardas žmonių rizikuoja prarasti klausą
Šių metų vasario pabaigoje Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) susitikime Ženevoje buvo įvardinta, kad 1,1 miljardas paauglių ir jaunuolių rizikuoja prarasti klausą dėl nesaikingo bei nesaugaus asmeninių grotuvų, įskaitant ir išmaniuosius telefonus, naudojimo, taip pat dėl triukšmingų pramogų, tokių kaip naktiniai klubai, barai ar sporto varžybos. Klausos netekimas dažniai lydimas fizinės bei psichinės sveikatos pablogėjimo, suprastėja mokymosi bei įsidarbinimo galimybės.
PSO atliko studiją šalyse, kuriose pragyvenimo lygis siekia vidutinį ir aukštą, ir nustatė, kad apie 50 proc. paauglių ir jaunų asmenų (12–35 metų amžiaus) per garsiai ir per ilgai naudoja asmeninius grotuvus, o apie 40 procentų susiduria su galimai žalojančiu triukšmu įvairių pramogų metu. Nesaugiu garso lygiu laikoma, kai garsas siekia 85 decibelus aštuonias valandas per parą, arba 100 decibelų 15 minučių.
Saugus klausymas priklauso nuo klausymo intensyvumo arba garsumo, taip pat nuo trukmės ir dažnumo. Staigiai atsiradus stipriam garsui galimas laikinas klausos netekimas arba spengimas ausyse. Kai stiprus garsas veikia ilgesnį laiką, jis gali pažeisti klausos jautrumą ir klausa bus pažeista negrįžtamai.
PSO rekomendacijos
PSO rekomenduoja, kad aukščiausias garsas darbo vietoje būtų iki 85 decibelų ir tokioje aplinkoje darbuotojas išdirbtų ne ilgiau nei aštuonias valandas. Masinių renginių metu, kai garsas dažniausia siekia apie 100 decibelų, PSO rekomenduoja riboti laiką juose. Tokioje aplinkoje, nedarant pertraukų, nerekomenduojama išbūti ilgiau nei 15 minučių.
Paaugliams ir jauniems žmonėms rekomenduojama sumažinti savo grotuvų garsą, pasirinkti geros kokybės, puikiai prisitaikančius ausinukus, kurie nepraleidžia pašalinių garsų. Taip pat siūloma triukšmingų pramogų metu dažniau daryti pertraukas tarp klausymosi, o asmeniniais grotuvais naudotis ne ilgiau kaip 1 valandą per dieną. Išmaniesiems telefonams jau sukurtos programėlės, padedančios pasirinkti saugų garso lygį. Taip pat derėtų atkreipti dėmesį, ar nejaučiamas klausos suprastėjimas, reguliariai ją tikrintis pas medikus.
Tėvai, mokytojai, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai turėtų mokyti jaunus žmones saugaus klausymosi ir informuoti apie neigiamą garso poveikį sveikatai. Masinių renginių organizatoriai turėtų paisyti garso limito, taip pat daryti pertraukėles ar įrengti zonas, kuriose galima pabūti tyloje. Garso aparatūros gamintojai turėtų pridėti prie įrenginių saugaus klausymosi instrukcijas.
Pasaulyje 360 milijonų žmonių kenčia nuo vidutinio ar visiško klausos netekimo dėl įvairiausių priežasčių: triukšmo, genetikos, gimdymo komplikacijų, infekcinių ligų, chroninių ausies infekcijų, kai kurių vaistų naudojimo arba senėjimo. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pusės visų su klausa susijusios negalios atvejų galima išvengti taikant prevencines priemones. Todėl Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina saugoti savo sveikatą dažniau leidžiant laiką tyloje, ne per garsiai klausantis muzikos ir vengiant nuolatinio triukšmo.
Daugiau informacijos ir Kauno miesto triukšmo žemėlapį galima rasti: http://aplinka.kaunas.lt/index.html@pg=42&lang=1&menu_id=14.html.
Informaciją parengė: Visuomenės sveikatos specialistė Giedrė Mačiulytė.
Naudota literatūra: http://www.who.int/mediacentre/news/releases/2015/ear-care/en/.
