Kaip dažnai turėčiau laistyti sodą?

Kruopščiai pasėję sėklas ir stebėdami, kaip į paviršių iškyla žali ūgliai, greitai pradedate ilgėtis puokščių ir dubenų šviežių produktų. Daugeliui naujų sodininkų per ilgą laukimą iki žiedų ar derliaus didžiausias klausimas yra: „Kaip dažnai turėčiau laistyti savo sodą?”

Sodo laistymo poreikis labai priklauso nuo dirvožemio, vietos klimato ir kasdienių orų. Geriausia, kai laistymu rūpinasi motina gamta su švelniais lietumis. Realiai jums gali tekti padėti. Taip pat turite stebėti, ar nėra perlaistytų augalų požymių.

Kaip dažnai turėčiau laistyti sodą?

Į žemę pasodintiems sodams per savaitę reikia maždaug centimetro vandens. Tai bus geras atskaitos taškas laistant kas savaitę. Lengvas paviršinis laistymas kas vakarą ar kas antrą vakarą nėra toks sveikas kaip kruopštus savaitinis laistymas, kuris skatina šaknis augti giliau, o ne sekliau. Ilgesnės šaknys geriau įtvirtina augalą ir kartu leidžia jam pasiekti daugiau drėgmės ir maistinių medžiagų, esančių po paviršiumi.

Jei norite įsitikinti, kaip gerai laistote, galite naudoti lietaus matuoklį, kad išmatuotumėte sodo vandens kiekį. Taip pat galite įbedę pirštą ar kastuvą į žemę patikrinti, ar drėgmė pasiekia 4-6 colių gylį.

Kaip dažnai turėčiau laistyti konteinerinius sodus?

Kadangi konteineriniai sodai yra mažesni, jie išdžiūsta greičiau nei visa sodo lysvė. Per karščio bangas juos gali tekti laistyti kasdien, priklausomai nuo to, kaip sausa dirva. Rinkitės vazonų žemę, kurioje yra kokosų plaušų ar kitų organinių medžiagų, padedančių sulaikyti drėgmę ir neleidžiančių vandeniui greitai išgaruoti.

Taip pat svarbu įsitikinti, kad vazone yra geros drenažo angos, kurios nėra užkimštos, kad augalai nenuskęstų po vasaros liūties.

Kuriuo paros metu turėčiau laistyti augalus?

Geriausias paros metas – rytas, paprastai iki 10 val. ryto, kol saulė dar neprasidėjo. Vėsesnė ryto temperatūra užtikrina, kad vanduo įsigers į dirvą, o ne išgaruos vakare, kai žemė jau bus įšilusi. Šiltas dienos oras taip pat gali išdžiovinti sušlapusius lapus, daržoves ar vaisius. Dėl drėgmės gali atsirasti pelėsis arba grybelis. Antras geriausias laikas laistyti – ankstyvas vakaras.

Ką turėčiau naudoti laistymui?

Jei pageidaujate naudoti laistytuvą, ieškokite patogaus nešiotis ir su ilgu snapeliu, kurį galite nukreipti į augalų pagrindą. Jei galite, nelaistykite iš viršaus.

Laistymo lazdelės, kurios tvirtinamos prie žarnų, gali palengvinti kelių indų ir sodų laistymą. Jomis taip pat patogu pasiekti kabančius augalus ir giliau sode, po augalų lapais ir produkcija.

Naudodami laistymo lazdelę su skirtingais nustatymais, pasirinkite švelnų dušą, kad sudrėkintumėte dirvožemį, o vanduo neplauktų ant lapų ir kitų augalų, nes taip gali plisti per dirvožemį plintančios ligos ar grybelis. Didelės galios srovės nustatymą palikite žiedadulkėms nuo automobilio ar purvui nuo batų valyti.

Kad išvengtumėte rūpesčių dėl susisukusios žarnos, ieškokite susuktų žarnų arba sumontuokite drėkinimo žarnas su laikmačiu, kad būtų mažiau rūpesčių ir galėtumėte laistyti rankomis. Drėkinimo žarnos gali būti tiesiamos per sodą, kad vanduo švelniai tekėtų prie augalų pagrindo.

Kokie yra perteklinio ir nepakankamo laistymo požymiai?

Per didžiausius vidurdienio karščius augalai gali nudžiūti, tačiau atvėsus orams jie turėtų atsigauti. Jei taip nėra, patikrinkite dirvožemį. Jei ji atrodo sausa už pirmojo ar antrojo piršto kauliuko, gali reikėti dar kartą palaistyti, jei orai buvo sausi ir karšti.

Pernelyg gausus laistymas taip pat gali sukelti vytimą, nes šaknys užsiteršia vandeniu. Pajuskite dirvožemį, kad pamatytumėte, ar jis yra drėgnas ir permirkęs, ar gražiai drėgnas. Jei lapai pradeda gelsti arba ant jų atsiranda pūslių ar dėmių, nutraukite laistymą ir leiskite perlaistytiems augalams atsigauti. Jei augalas turi vaisių, pavyzdžiui, vyšniniai pomidorai, per gausiai palaistyti jie gali pradėti skilinėti.

Kaip išvengti perlaistymo?

Jei vis dar nesugalvojate, kaip dažnai laistyti sodą, ir jaučiate, kad laistote nepakankamai arba per dažnai, gali padėti elektroninis dirvožemio drėgmės matuoklis. Šiuose nebrangiuose įrankiuose naudojami antgaliai, kuriais galima patikrinti drėgmę, dirvožemio pH ir net saulės šviesą, kad būtų lengviau nustatyti, kodėl jūsų augalai nežydi.

Kaip taupyti vandenį?

Jei gyvenate sausringoje šalies vietovėje ir turite taupyti išteklius arba riboti vandens naudojimą, gali būti sunku užtikrinti, kad augalai gautų pakankamai vandens. Norėdami taupyti vandenį, pasirūpinkite, kad jūsų sode būtų pakankamai komposto ar organinių medžiagų, kurios leidžia dirvožemiui gerai nutekėti ir sulaikyti vandenį tarp laistymo dienų. Aplink augalus taip pat galite dėti mulčio sluoksnį, kad drėgmė neišgaruotų.