TREČIASIS ETNO PALĖPĖS RENGINYS
Gruodžio 15 dieną, antradienį, 18.00 valandą Kauno miesto muziejaus P.Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrument muziejuje (adresas L. Zamenhofo g. 4) vyks filmo DEBESŲ AVYS, kuris šį rudenį debiutavo tarptautiniame Kauno kino festivalyje, peržiūra.
Filmą pristatys režisierius, operatorius, idėjos autorius Gvidas Kovėra.
“Debesų avys” – tai dokumentinis filmas, kuriame užfiksuotas šimto kilometrų žygis Dzūkijoje, genant avis iš Dargužių į Kabelius. Anot idėjos autoriaus Gvido Kovėros, filmas pasakoja apie žmones, bandančius būti “prie žemės”, apie debesis, avimis virtusius, mūsų krašto žmonių gražumą, buvimo savimi įdomumą ir truputį apie meilę…
Renginio metu žiūrovai bus vaišinami arbata.
Renginys nemokamas. Sėdimų vietų skaičius ribotas.
Daugiau informacijos tel. (8 37) 222 464
***
KVIEČIA TRADICINIS SALDATURGIS
Gruodžio 17 dieną, ketvirtadienį, 17.00 valandą Kauno senamiestyje esantis Kauno miesto muziejaus skyrius P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus (adresas Zamenhofo g. 4) organizuoja viešą renginį „Saldaturgį“, kurio metu vyks Kalėdinių kepinių konkursai, edukacijos, gaminių dekoravimo pamokos bei šventinė vakaronė.
„Saldaturgio“ programa:
17.00 valandą vyks „Saldžiausių Kalėdinių kepinių“ konkursas. Norint dalyvauti konkurse, reikėtų išsikepti ir atsinešti savo geriausius, tradiciškiausius, saldžiausius šventinius kepinius, konkurso metu dalintis idėjomis, keistis receptais. Prašome registruotis iš anksto iki gruodžio 14 dienos tel. (8 37) 222 464 arba el. p. [email protected]. Registracijoje į konkursą reikia nurodyti: vardą/pavardę, planuojamo gaminio (-ių) pavadinimą / kontaktus.
17:30 val. vyks edukacija „Meduolių dekoravimo paslaptys“, kurią ves VMG žurnalo „Verdu ir kepu“ vyr. redaktorė, kulinarinių knygų autorė Elžbieta Monkevič. Prašome registruotis iš anksto tel. (8 37) 222 464 arba el. p. [email protected]. Registracijoje į edukaciją reikia nurodyti vardą/pavardę/kontaktus.
18:30 val. – Adventinis koncertas ir vakaronė su Kauno folkloro klubu „LIKTUŽĖ“ ir KTU folkloro ansambliu „GOŠTAUTA“.
Apie saldaturgius iš istorijos:
Žinių apie Lietuvoje vykusias prieškalėdines muges, šventinius turgus nėra daug. Tautosakos ir atminimų rinktinėje „Linelius roviau, dainavau“ Ona Bluzmienė – Pasvalio valsčiaus, Talačkonių k., gyventoja mini, jog šiuo laiku turgų būdavo daug ir įvairių. Vykdavęs „šv. Jono turgus Pasvalyje, šv. Jurgio – Žeimelyje ir t.t. O prieš Kalėdas tai visur būdavo trys žymūs turgūs: šeškaturgis, skaistaturgis ir prieš pat Kalėdas – saldaturgis“.
Šios pateikėjos duomenimis, saldaturgis – paskutinis turgus prieš Kalėdas, vykdavęs išskirtinai tik kartą per metus. Jame paprastai būdavo prekiaujama medumi, sviestu, netgi žąsimis ir antimis.
Nors minėtas užrašymas – vienetinis ir lokalinis reiškinys, pastaruoju metu įvairiose miesto erdvėse netrūksta prekiautojų įvairiausiais gaminiais (maisto, rankdarbių ir kt.). Šiauliai – vienas „saldžiausių“ Lietuvos miestų jau ne vienerius metus akcentuoja saldaturgius rengdami kalėdinius miestelius. Tačiau, kalėdiniai miesteliai, išsitęsę per visą gruodžio mėnesį bei apimantys tarpušventį, nebėra tas pats.
Kauno miesto muziejaus P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos muziejaus skyrius, vienas iš svarbiausių etninės kultūros puoselėtojų Kaune, kviečia prisijungti prie šios saldžios idėjų mugės.
******
ATIDAROMA AUDRONĖS ANDRULEVIČIENĖS PARODA “ROMANTIŠKOJI INDUSTRIJA”
Gruodžio 17 dieną, penktadienį, 17.00 valandą Kauno miesto muziejaus skyriuje P. Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejuje (adresas L. Zamenhofo g. 12) bus pristatyta Audronės Andrulevičienės paroda „Romantiškoji industrija“.
Visi be išimties socialiniai perversmai Lietuvoje įvyko modernizmo epochoje, kuri įtakojo ir meno evoliuciją. Šiandieninę kultūrą galima įvardinti kaip modifikuotą reliacinę estetiką pastatytą ant modernistinio istorizmo pamatų. Projekte „Roamntiškoji industrija“ bus taikomos „archyvo estetikos“ ir „meninės archeologijos“ taktikos bei pasitelkiamas „recycling arts“. Pastarojo dėka antrinės medžaigos virsta meno objektais sukurdamos vaizdines interpretacijas.
Šiuolaikinis stiklo menas patyrė koncepcines bei technologines transformacijas, tačiau Lietuvoje išlieka artimas dekoratyvaus objekto, suvenyro, papuošalo traktuotei. Tokia situacija susiformavo dėl menininkų pasirinkto preciziško, ilgo meno kūrinio formavimo proceso, todėl bet koks eksperimentas vizualiai įgauna dekoratyvų pavidalą. Parodos „Romantiškoji industrija“ tikslas yra susieti šiuolaikinį stiklo meną ir aplinką panaudojant „recycling arts“ perdirbimo meną.
Projekte transformuojama lėlė yra traktuojama kaip masių ideologijos ir poreikių atitikmuo, modernaus sociumo varžtų simbolis. Situacijos kurios bus perteikiamos per minėtą motyvą, kalbės apie tai, jog kultūra plačiąja prasme anaiptol nėra įgimtas žmogaus poreikis, kiekviena epocha balansuoja tarp civilizacijos poreikio ir natūraliosios žmogaus egzistencijos priešpriešos (Ruso kvietimai atgal į gamtą, hipių komunos, šiuolaikinių hakerių įsibrovimai į kompiuterines sistemas ir pan.).
Paroda veiks iki 2016 metų sausio 17 dienos.
Parodos rėmėja – Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.
