Pirmą kartą atsakingo skolinimo nuostatai buvo patvirtinti 2011 m. rugsėjo 1 d. Vėliau nuostatų turinys buvo tobulinimas ir kito, tačiau esminiai principai liko tokie pat. Nuostatų esmė – apsaugoti paskolos gavėjus nuo finansinės naštos, prisiimamos per neapdairumą, sumažinti šalies finansų sistemos ekonominių sunkmečių tikimybę. Skolinimo taisyklės, arba principai, numato konkrečias ribas, kurių kredito įstaigos, suteikdamos kreditus fiziniams asmenims ir vertindamos mokumą, negalės peržengti.
2010–2015 m. galima vadinti paskolų bumo metais, kai skolinosi rekordiškai daug lietuvių, o nemaža dalis jų įklimpo į skolas, buvo priversti parduoti turimą nekilnojamąjį ar kitą vertingesnį turtą. Dalis žmonių dėl neatsakingai skolinančių bendrovių ėmė gyventi ne pagal galimybes: gyveno laikydamiesi principo „kodėl nepasiskolinti, jei bendrovė skolina?“. Dėl be saiko imančiųjų paskolas pakilo kainos, šalis priartėjo prie ekonominio disbalanso rizikos.
Tad kurie skolinimosi principai padėjo subalansuoti paskolų rinką?
- Vienas svarbiausių ir aktualiausių greitųjų paskolų gavėjams Atsakingo skolinimo principų – mėnesio kredito įmokos su palūkanomis neturi viršyti 40 proc. tvarių mėnesio pajamų.
- Dar viena nuostata – maksimali kredito trukmė negali viršyti 40 m.
- Atsakingo skolinimosi principuose numatyta, kad būsto paskolos ir įkeisto turto santykis negali viršyti 85 proc. turto kainos/vertės.
- Po nuostatų patvirtinimo kur kas sunkiau gauti antrąjį ir paskesnius kreditus, net jei pajamos tam pačiam paskolos gavėjui leidžia skolintis ir mėnesio įsipareigojimai paėmus naujas paskolas – ne didesni nei 40 proc. pajamų.
- Bankai po principų patvirtinimo itin atidžiai ėmė teikti paskolas būstui, esančiam ne Europos ekonominėje erdvėje.
- Po Atsakingo skolinimo nuostatų patvirtinimo bankai kurį laiką itin atsargiai teikė paskolas, o kai kurie ir apskritai atsisakė teikti paskolas kita valiuta – jiems buvo priskirta funkcija įvertinti valiutų kursų svyravimo riziką. Pastaruosius dvejus metus, iki 2019 m. pradžios, būsto paskolos gyvenantiems svetur praktiškai nebuvo suteikiamos. Gyvenantieji užsienyje ir savomis lėšomis negalintys įsigyti nekilojamojo turto lietuviai po 2019 m. sausio 1 d. atsikvėpė lengviau: kredito įstaigos įpareigotos neatlygintinai konvertuoti kita valiuta imamas paskolas į eurus arba bet kurią kitą valiutą, kuria paskolos gavėjas gauna nuolatinių pajamų.
- Atsakingo skolinimo nuostatuose buvo numatyta, kad jei kreditas imamas perkant ŽŪ paskirties sklypą, kredito ir įkeisto turto santykis neturi viršyti 40 proc. sklypo kainos/vertės.
- Pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, bankai įpareigoti klientams suteikti dar išsamesnę informaciją apie rizikas skolinantis.
Rengiant nuostatus buvo konsultuojamasi su bankų atstovais, Europos Centriniu Banku, NT plėtros asociacijomis ir kitomis susijusiomis institucijomis. Į daugelį jų pasiūlymų atsižvelgta, todėl kreditų gavėjai gali jaustis saugesni.
Po Atsakingo skolinimo nuostatų patvirtinimo šalies bankai taiko net griežtesnes sąlygas, nei numatyta – tai padeda išvengti situacijos, susidariusios prieš 2008-ųjų pasaulinę finansinę krizę. Nuostatai padėjo išvengti dramatiškų svyravimų ir suteikė daugiau saugumo abiem pusėms – skolintojams ir besiskolinantiesiems.
Pagal paskolų palyginimo platformos Credit123.lt informaciją